Finansų klausimas – tema, kuri diskusijų, o kartais – neišsakytų minčių, sulaukia bene daugiausiai dėmesio. Nesvarbu, ar būtų kalbama apie asmeninį biudžetą, ar bendrą šeimos „katilą“, į kurį „sukrenta“ sutuoktinių gaunamos pajamos, naudojamos visų šeimos narių poreikiui patenkinimui. Sutikite, rūpesčiai, susiję su, pavyzdžiui, klausimu, kur investuoti mėnesio gale likusius pinigus, būtų iš tiesų malonūs. Tačiau, deja, didžioji dauguma pokalbių ir nuogąstavimų yra susiję su finansiniu nepritekliumi, kurį kiekvienas mūsų suprantame skirtingai. Vieniems tai – maisto trūkumas, tuo tarpu kitiems – negalėjimas turiningai praleisti savaitgalio.

Jei, kalbant apie finansus, ne tik skundžiamasi, bet ir racionaliai ieškoma galimų išeičių, diskusijose, tikėtina, dėmesio sulaukia ne tik kreditas internetu, bet ir kredito kortelė. Kuo skiriasi šie du finansiniai produktai? Ar verta kreiptis į finansines paslaugas teikiančias įstaigas? Į šiuos klausimus ir pabandysime atsakyti. Tiesa, jei pirmasis jų, susijęs su kreditu ir kreditine, yra gana konkretus, tai antrasis, atskleisime paslaptį, vieno teisingo atsakymo neturi.

Skolintis iš kredito bendrovės ar… mamos?

Susidūrus su finansiniu nepritekliumi, kiekvienas mūsų mintyse apsvarstome visus įmanomus būdus, kaip „sausam išlipti iš balos“. Vieni, nieko nelaukę, skambina draugui ar artimajam, galbūt ne kartą jau padėjusiam panašioje situacijoje. Tuo tarpu kiti, galbūt, būtent dėl to, jog pagalbos jau per daug kartų prašyta, o gal, priešingai, artimųjų rate nėra galinčių pagelbėti finansiškai, ieško kitų alternatyvų. Viena jų – greitųjų kreditų bendrovės siūlomi įvairių rūšių mikrokreditai bei vadinamoji kredito linija (paslauga, glaudžiai susijusi su kredito kortele).  

Kreditai turi akivaizdžių minusų, kuriuos, prieš pasirašant paskolos sutartį, būtina įvertinti. Tai – mokama paslauga, už kurią kreditorius sau atseikėja nustatyto dydžio, sutartyje numatytas palūkanas. Vertinant galutinę kredito kainą, rekomenduojama atsižvelgti į BVKKMN – rodiklį, apimantį ne tik palūkanas, bet ir kitus mokesčius, neatsiejamus nuo paskolos (sutarties sudarymo, administravimo ir kt.).

Nesilaikant sutartyje numatytų sąlygų, tai yra laiku nepadengiant mėnesinės įmokos, „kapsi“ delspinigiai, o, vilkinant įsipareigojimų atlikimą, gresia ir rimtesni padariniai. Suvokiant tai ir realiai įvertinus savo galimybes tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus, finansinių įstaigų siūloma finansinė pagalba – patraukli alternatyva.

Kreditas ar kredito kortelė?

Nusprendus, jog variantas kreiptis į kredito bendroves Jums yra priimtinas, reikia pasirinkti, kas – greitasis kreditas ar kredito kortelė – yra tinkamesnė alternatyva. Greitasis kreditas – tai konkreti, kliento pageidaujama ar kreditoriaus, įvertinus individualias mokumo galimybes, pasiūlyta paskolos suma, kuri, patvirtinus paraišką ir klientui pasirašius sutartį, pervedama į asmeninę jo banko sąskaitą. Gautus pinigus, nuo kurių sumos skaičiuojamos palūkanos, klientas gali išleisti savo nuožiūra. Neretai tie pinigai „ištirpsta“ akimirksniu, nes besiskolinantis žmogus iš karto žino, kur panaudos paskolą.

Su kredito kortele tiesiogiai susijusi „kredito limito“ sąvoka. Tai – savotiškas pinigų rezervas, kuriuo klientas, aišku, neviršydamas maksimalios sumos, suteiktos kreditoriaus, gali naudotis neribotą kiekį kartų, vos tik prireikus pinigų, pavyzdžiui, mokant už odontologo paslaugas, perkant statybinių medžiagų, pramogaujant per atostogas ir pan. Už ką mokėti kredito kortele, aišku, nepamirštant vadovautis atsakingo skolinimosi principais, sprendžia pats jos savininkas. Tiesa, įprastai šį finansinė paslauga rekomenduojama tuo atveju, kai konkreti išlaidų suma nėra žinoma, tačiau akivaizdu, jog, „pratempti“ nuo atlyginimo iki atlyginimo, ne visada pavyksta.

Tiek kreditas, tiek kredito kortelė turi savų privalumų. Pavyzdžiui, „Nordecum“ kredito kortelė neatsiejama nuo „Cashback“ funkcijos, kuri reiškia, jog kaskart, atsiskaičius kreditine, į kliento sąskaitą grįžta 2 proc. išleistos sumos. Tad, sprendžiant, kuria alternatyva naudotis, kaip ir minėta, reikėtų įvertinti finansinės pagalbos poreikį. Tai yra, atsakyti sau, ar žinoma konkreti reikalinga suma, ar pinigų, norint patenkinti vieną ar kitą poreikį, reikia nuolat.