Didelė projektų vadovo svarba verslui

Kiekvienam verslui, kuris kasdien įgyvendina daug įvairių projektų, yra reikalingas ir projektų vadovas. Tai reiškia, kad niekuomet nereikėtų manyti, jog pakaks darbuotojų, kurie įgyvendins konkrečius projektus ir viskuo rūpinsis patys. Tiesą sakant, kuo daugiau skirtingų projektų ir kuo kompleksiškesni tampa įgyvendinami darbai, tuo labiau didėja ir projektų vadovo svarba. Todėl jei pastaruoju metu jūs pastebėjote, jog jūsų darbuotojams tampa pernelyg sudėtinga vieniems pasirūpinti visomis užduotimis ir projektai valdomi nebe taip veiksmingai, dabar būtų pats metas pagalvoti apie projektų vadovo samdymą.

Ir net jei iki šiol apie tai nebuvote galvoję, nes manėte, kad tai nėra būtina ir nulems tik bereikalingas papildomas išlaidas, galite būti tikri, jog toks požiūris nėra teisingas. Kad tuo įsitikintumėte, jums tereikia pažvelgti į kitus savo konkurentus, kurie rinkoje veikia jau ne vienerius metus. Tai leis jums lengviau suprasti, kaip projektų vadovas gali padėti užtikrinti sklandesnį daugelio procesų įgyvendinimą, kartu padidinant ir kitų darbuotojų darbo našumą, nes jiems nebereikia blaškytis ir jie gali susitelkti į savo konkretų atliekamą darbą.

Be to, apie projektų vadovo svarbą šiandien daug informacijos galite rasti ir naudodamiesi internetu, todėl jei jūs vis dar nesate tikri ar jums reikia sukurti papildomą etatą projektų vadovui, skyrę šiek tiek daugiau laiko turėtumėte peržiūrėti, ką kalba atitinkamų sričių specialistai ir ką rekomenduoja veiksmingam projektų valdymui.

Žinoma, kai kalbama apie įvairaus masto projektų valdymą, puikiu pasirinkimu galėtų tapti ir verslo valdymo sistemos, kurios automatizuoja daugelį darbų ir padeda užtikrinti, kad nei viena svarbi detalė nebūtų praleista pro jūsų ir jūsų darbuotojų akis. Laimei, šiuolaikinėje rinkoje verslo valdymo sistemų pasiūla yra labai didžiulė, todėl jums neturėtų kilti sunkumų išsirenkant tokią, kuri optimaliausiai atitinka visus jūsų lūkesčius.

Taigi, kaip jau turbūt supratote, visuomet galite ir turite imtis priemonių, kurios padėtų užtikrinti sklandesnę jūsų verslo plėtrą ir daug spartesnį jo augimą.

Plačiau: Contourenterprise.lt

Verslo valdymo sistemos: kaip pritaikyti kasdienėje veikloje?

Kiekviename versle labai svarbu sklandžiai organizuojamas darbas. Nuo to priklauso galutinis rezultatas ir tai, ar pavyks pasiekti iškeltus tikslus. Kad darbai vyktų sklandžiau ir pavyktų išvengti laiko švaistymo, vis dažniau versle taikomos įvairios verslo valdymo sistemos. Tiems, kurie dar netaiko jokios, verta pasidomėti, kaip galite palengvinti kasdienį darbą įmonėje.

Kokios sistemos gali būti?

Jeigu anksčiau nesidomėjote tokio tipo programomis, nustebsite sužinoję, koks platus yra jų pasirinkimas. Verslui kuriamos pačios įvairiausios valdymo sistemos. Pavyzdžiui, daugelis naudoja buhalterines sistemas, kurios palengvina buhalterinės apskaitos rengimą ir įvairių ataskaitų paruošimą. Taip pat tokios sistemos gali patogiai apskaičiuoti darbuotojų atlyginimus, kaupti reikalingus duomenis apie atsiskaitymus ir finansines operacijas.

Tačiau net ir specifine veikla užsiimančios įmonės gali rasti savo veiklai pritaikytas verslo sistemas. Pavyzdžiui, kai kurie kūrėjai siūlo netgi brėžinius už darbuotojus apskičiuojančias ir atliekančias sistemas, arba tokias, kurios padeda ruošti komercinius pasiūlymus, sklandžiai įgyvendinti telemarketingo veiklą.

Kuo padės sistema?

    • Sutaupys laiko. Svarbiausia verslo valdymo sistemų funkcija yra palengvinti Jūsų darbą. Todėl jos sukurtos taip, kad dalį procesų, kuriuos įprastai daro žmogų, automatizuotų. Pavyzdžiui, sistema gali padėti surinkti duomenis iš vienos vietos ir perkelti į kitą. Tai padės sutaupyti laiko darbuotojui.

    • Užkirs kelią klaidoms. Labai dažnai tuomet, kai svarbius darbus arba skaičiavimus atlieka žmogus, įsivelia klaidų. Verslo valdymo sistemos padeda jų išvengti, tad su jomis dirbant, darbai vyksta sklandžiai ir tiksliai.

    • Pateiks statistiką. Kiekviename versle labai svarbu analitika ir duomenų analizė. Svarbi žinoti, kai veikia procesai, nuo ko jie priklauso ir kas įmonei atneša sėkmę. Būtent verslo valdymo sistema gali padėti atpažinti pavojus, dėl kurių įvyksta praradimai ir padėti išvengti tokių sprendimų. Įvairios ataskaitos ir statistikos leis analizuoti įmonės veiklą ir tiksliau planuoti ateitį.

Kiek kainuoja verslo valdymo sistemos?

Labai dažnai galvojama, kad įvairios verslo valdymo sistemos yra brangūs techniniais sprendimai, tačiau praktikoje viskas yra daug paprasčiau. Dažniausiai net daug funkcijų galinčios atlikti sistemos yra ne tokios jau brangios. Kai kurias internete galite išbandyti nemokamai. Taip pavyks atsirinkti, kuri geriausiai tinka Jūsų verslo specifikai. Vėliau, nusprendus, kuria sistema naudositės, galite užsisakyti jos paketą. Dažniausiai tai kainuoja nuo keliasdešimties eurų per mėnesį, priklausomai nuo to, kokio dydžio yra įmonė. Tad tokia kaina tikrai yra nedidelė palyginus su tuo, kiek procesų sistema automatizuos ir kiek laiko sutaupys Jums ir Jūsų darbuotojams.

Paskolų skaičiuoklė gali padėti įvertinti jūsų galimybes

Daugeliui yra pasitaikę atvejų, kai pritrūko pinigų. Ne visuomet norisi kreiptis į draugą ar giminaitį ir aiškintis, kodėl reikia pasiskolinti. Dažniausiai kalbėti apie savo finansus žmonėms nesmagu, todėl norint pasiskolinti pinigų, šiandien galima rasti ir daug kitokių būdų. Bankai, kredito unijos, smulkiojo kreditavimo bendrovės ir net paprasti žmonės skolina pinigus greitai ir paprastai. Tačiau tam, kad pasiskolintumėte atsakingai, nepamirškite, kad yra paskolų skaičiuoklė, kuri padės šiame procese.

Kaip pasirinkti kreditorių?

Prieš skolinantis pinigus, pirmiausia nuspręskite, kur norėsite skolintis. Nes tik ta paskolos skaičiuoklė, kurią siūlo kreditorius, galės tinkamai įvertinti Jūsų įsipareigojimus. Pavyzdžiui, jeigu Jums reikalinga didelė paskola, galite kreiptis į bankus. Tai yra geras pasirinkimas tiems, kurie turi nepriekaištingą kredito istoriją. Dažniausiai bankas, skolindamas pinigus, pageidauja, kad neturėtumėte jokių kitų finansinių įsipareigojimų. Taip pat jis numato ir kitus kriterijus, tokius kaip išsilavinimas, darbo patirtis, tvarios pajamos ir pan. Tad ne visi gali skolintis banke. Panaši į banką alternatyva – kredito unijos. Čia skolintis dažniausiai paprasčiau ir pigiau. Visgi, dažniausiai tiek banke, tiek kredito unijos neišduodami smulkūs kreditai.

Tad jeigu Jums reikia nedidelės paskolos, geriausia būtų kreiptis į smulkiojo kreditavimo bendroves arba tarpusavio skolinimosi platformas. Greitųjų kreditų bendrovės skolina daug paprasčiau, tačiau čia dažniausiai yra numatyta mažiausia skolinimosi suma. Tuo tarpu paskolos iš žmonių gali būti labai įvairių dydžių ir čia nėra numatyta, kiek mažiausiai turite skolintis.

Kaip naudotis skaičiuokle?

Jeigu jau žinote, pas ką norite skolintis pinigus, tuomet nepamirškite, kad paskolą suplanuoti Jums padės paskolos skaičiuoklė. Dažniausiai ja galima pasinaudoti bet kurioje kreditavimo bendrovės ar svetainėje. Naudodamiesi skaičiuokle, įveskite norimą pasiskolinti sumą ir laiką, per kurį planuojate pinigus grąžinti. Skaičiuoklė pati apskaičiuos, kiek Jums kainuos paskola. Ji įvertins metines palūkanas, taip pat sutarties sudarymo ir administravimo mokesčius. Skaičiuoklė pasakys, kokio dydžio mėnesinę įmoką Jums reikės mokėti ir kiek Jums kainuos paskola. Visa tai sužinoję, įvertinkite, ar paskolos dydis yra tinkamas ir ar pajėgsite grąžinti paskolą laiku. Tuomet galite kreiptis dėl paskolos suteikimo.

Lietuvos kapitalo rinką augintų mūsų finansų žinios: kodėl ir kaip?

Photo by Pixabay on Pexels.com

Nedidelis mažmeninių investuotojų skaičius vietinėje rinkoje, mažas vertybinių popierių biržos likvidumas rodo, kad Lietuvos kapitalo rinka yra dar tik pradinėje vystymosi stadijoje. Pasak ekspertų, pagreičiui šioje srityje įgauti būtina šviesti visuomenę finansinio raštingumo klausimais ir spręsti reguliacines problemas, apsunkinančias bendrovių patekimą į vertybinių popierių biržą bei ribojančias galimybę finansų įstaigoms informuoti gyventojus investiciniais klausimais.

Šiuo metu Lietuvos bankuose laikomų indėlių suma sudaro apie 19 mlrd. eurų – tai gyventojų santaupos, kurios nėra įdarbinamos kapitalo rinkoje. Pasak ekspertų, viena iš priežasčių, kodėl gyventojai lėšų neinvestuoja, yra informacijos apie alternatyvias investavimo galimybes ir finansinio raštingumo stoka.

„Plona riba, kas Lietuvoje laikoma mažmeninių investuotojų informavimu, o kas rekomendacija, apsunkina klientų švietimą investiciniais klausimais. Dėl to finansų rinkos dalyviai vengia skirti didelį dėmesį plačiam gyventojų informavimui apie investicinius produktus, orientuojasi į profesionalius investuotojus, o tai nėra efektyvu – santaupų pandemijos metu sukaupė visi namų ūkiai ir jei jos nebus įdarbintos, ilgainiui dar labiau nuvertės dėl infliacijos“, – spalio 1 d. Vilniuje Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Europos Audito Rūmų ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) surengtoje konferencijoje „Kapitalo rinkų plėtra Baltijos šalyse“ kalbėjo LBA Finansų rinkų komiteto pirmininkas Vytautas Eidukaitis.

Kas svarbiau – pasiūla ar paklausa?

„Situacija vietinėje kapitalo rinkoje liūdna – „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių birža šiuo metu naudojasi apie 16 tūkstančių gyventojų, dar apie 40 tūkstančių asmenų lėšas nukreipia į sutelktinio finansavimo platformas. Sudėtingas investavimo platformų funkcionalumas, vartotojui draugiškos (angl. user-friendly) aplinkos neužtikrinimas lemia tai, kad didelė dalis žmonių tiesiog pasirenka naudotis nereguliuojamomis platformomis ir investuoja į užsienio rinkas, tuo tarpu Lietuva šias lėšas praranda”, – sakė Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.

Praėjusiais metais akcinė bendrovė „Ignitis grupė“ įgyvendino pirminį viešąjį akcijų siūlymą, kurio metu pritraukė apie 450 mln. eurų. Pasak bendrovės finansų direktoriaus Jono Rimavičiaus, sėkmingas vertybinių popierių išplatinimas rodo ne tik gerą bendrovės pasirengimą šiam procesui, bet ir tai, kad investicijų pasiūla rinkoje yra maža.

„Ignitis grupės“ pirminis viešas akcijų siūlymas buvo didžiausias Baltijos šalių istorijoje ir dukart didesnis nei visi iki šiol Lietuvoje vykę pirminiai akcijų siūlymai. Emisijos metu pritraukėme apie 7 tūkstančius mažmeninių investuotojų – didelis investuotojų susidomėjimas rodo, jog ne tik paklausa, bet ir pasiūla kapitalo rinkoje yra nepakankama. Kuo daugiau bendrovių įžengs į vertybinių popierių biržą Lietuvoje, tuo greičiau vystysis kapitalo rinka ir natūraliai išaugs mažmeninių investuotojų skaičius ir jų investavimo žinios“, – sakė J. Rimavičius.

Investicijų pritraukimui šiuo metu ruošiasi ir akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Iki 2030 metų bendrovė planuoja pritraukti apie 7 mlrd. eurų, pirminiame etape bus išleista 300 mln. eurų vertės obligacijų emisija.

„Rengdamiesi investicijų pritraukimui, nemažai diskutuojame apie mažmeninius investuotojus – ar bendrovei apsimoka lėšas pritraukinėti iš plačiosios auditorijos, kai žinome, jog Vilniaus biržoje šiuo metu nėra nei 20 tūkstančių investuotojų? Manau, kad papildomos skatinimo priemonės valstybės lygmeniu, pavyzdžiui, mokesčių lengvatos, galėtų padėti išspręsti šį klausimą. Lyderystė, aiški komunikacija ir švietimas turėtų būti raktas į kapitalo rinkos plėtrą ir vystymą“, – konferencijoje teigė AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Finansinis švietimas – nuo mokyklos suolo

„Jeigu reikėtų pasirinkti vieną dalyką, kurį turime įgyvendinti, kad kapitalo rinka įgautų pagreitį, tai neabejotinai būtų finansinis raštingumas. Finansų valdymo pagrindų turime mokyti mokyklose, nes investuoti lengviausia pradėti tuomet, kai dar nėra ką prarasti. Jei išmokysime jaunuolius investuoti nedidelėmis sumomis, įžengę į darbo rinką jie žymiai geriau supras pinigų vertę, jų panaudojimo galimybes ir įvairius investavimo produktus“, – įsitikinęs Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Ekspertai sutaria, kad, planuojant strateginius žingsnius, kaip vystyti kapitalo rinką, svarbu atsižvelgti į visų visuomenės grupių interesus – jaunimo ir vyresnių asmenų. Pasak V. Eidukaičio, apie 38 proc. Lietuvos gyventojų geba naudotis informacinėmis technologijomis, tačiau dažniausiai tai yra jaunesnio amžiaus žmonės. Tuo metu daugiau santaupų sukaupę yra vyresni gyventojai, kuriems priimti sprendimą dėl investicinių produktų –  kur kas sudėtingiau.

„Tūkstantmečio ir Z kartos atstovai yra labai imlūs naujovėms ir technologijoms, todėl jiems nesudėtinga susigaudyti skirtingose platformose, jie domisi finansų temomis ir, manau, ateityje galėtų aktyviai įsitraukti į vertybinių popierių biržą. Tuo metu vyresniems asmenims, kuriems trūksta žinių apie finansų valdymą, reikia daugiau alternatyvių investavimo priemonių, tokių kaip pensijų fondai, per kuriuos profesionalūs investicijų valdytojai lėšas nukreiptų į kapitalo rinką“, – teigė J. Govina.

Latvija įgyvendina planą

Patirtimi, su kokiais iššūkiais ir klausimais vystant kapitalo rinką susiduriama kaimyninėje Latvijoje, konferencijoje dalijosi šios šalies Finansų ir kapitalo rinkos komisijos pirmininkė Santa Purgailė.

„Latvijos ir Lietuvos situacija yra panaši – abi šalys susiduria su mažmeninių investuotojų stygiumi, mažu vertybinių popierių biržos likvidumu. Norėdami paspartinti Latvijos kapitalo rinkos plėtrą, parengėme 10 žingsnių programą, kurioje ir iškėlėme esminius tikslus – padidinti valstybės įsitraukimą, skatinant spartesnį kapitalo rinkos vystymą, plėsti galimybes bendrovėms prekiauti savo vertybiniais popieriais ir ieškoti būdų, kaip padidinti investuotojų aktyvumą“, – kalbėjo S. Purgailė.

Latvijos 10 žingsnių programoje numatytas aktyvesnis valstybės valdomų įmonių įsitraukimas į kapitalo rinką, priemonės, padėsiančios bendrovėms pasirengti akcijų ir obligacijų platinimui, reguliacinės kapitalo rinkos aplinkos auditas. Taip pat aktualizuojamas aktyvus valstybės vaidmuo šviečiant visuomenę finansinio raštingumo klausimais – tam parengtas septynerių metų planas.

Žalias ar rudas: bankai turės atskleisti savo paskolų portfelio tvarumą

Nuo kitų metų pradžios Europos Sąjungoje (ES) įsigalioja bendra finansų įstaigoms nustatyta tvarumo taksonomija, turėsianti įtakos ne tik bankams, bet ir jų klientams. Kadri Vunder, „Luminor“ banko tvarumo vadovė, sako, kad taksonomija padės suklasifikuoti ir įvertinti bankų paskolų portfelius pagal tvarumo kriterijus, o tai leis orientuotis apsisprendžiant dėl kredito įstaigų finansavimo strategijų.

„Paprastai tariant, taksonomija aiškiai parodys, kuri paskola yra žalia, o kuri – ne“, – sako K. Vunder.

ES taksonomija kredito įstaigoms suteikia aiškių kriterijų rinkinį, kuris padės įsivertinti savo paskolų portfelio struktūrą ir atsižvelgti į tvarumo reikalavimus išduodant naujas paskolas.

Baziniai kriterijai, kuriais remiantis vertinamas siekiantis finansavimo, yra trys: pirma, verslas svariai prisideda prie vieno ar kelių aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo; antra, jis nedaro reikšmingos žalos nė vienam iš aplinkosauginių tikslų; trečia, yra valdomas taikant bent minimalius aplinkosauginius saugiklius ir atitinka techninius reikalavimus.  

„Iš esmės, tai gana aiškiai apibrėžta sistema, kuri leidžia įvertinti, ar kliento ekonominė veikla yra tvari, ar ne. Jau dabar aprašyti maždaug šimto skirtingų veiklų kriterijai. Kai kuriose srityse vertinimo rodiklių kiekis siekia 500 ar net tūkstantį. Be to, labai svarbu įsivertinti visas konkretaus verslo veiklas. Pavyzdžiui, jei įmonė kreipiasi paskolos veiklai, kuri atitinka tvarumo kriterijus, tačiau tuo pat metu ji užsiima ir kita veikla, kuri tokių kriterijų neatitinka, laikoma, kad įmonė tvarumo kriterijų neatitinka“, – kalbėjo „Luminor“ tvarumo vadovė.

Taksonomija pagrįsta 6 aplinkosauginiais kriterijais, nustatytais remiantis veikiančiais klimato kaitos susitarimais ir įsipareigojimais: 1) klimato kaitos poveikio mažinimo; 2) prisitaikymo prie klimato kaitos; 3) tvaraus vandens ir vandenynų naudojimo; 4) perėjimo prie žiedinės ekonomikos; 5) taršos prevencijos ir kontrolės; 6) įvairovės ir ekosistemų išsaugojimo ir kontrolės.

Taksonomija paveiks visas finansines ir ekonomines veiklas

Taksonomijos taisyklės numato, kad verslo subjektai turi pradėti teikti ataskaitas, kuriose bus nurodyta, pavyzdžiui, kiek tvarios yra jų valdomų fondų ir pensijų fondų investavimo strategijos. Finansinių produktų tvarumo vertinimas turės būti atliktas pagal kiekvienai veiklai Europos Komisijos patvirtintą techninių vertinimo kriterijų rinkinį.  

Suprantama, kad gana griežti rėmai, į kuriuos spraudžiami verslai, bus postūmis rinktis tvaresnį verslo modelį ir lygintis su kitais. Reikalavimai neturėtų kelti rūpesčių aktyvioms ir aplinkosaugai daug dėmesio skiriančioms bendrovėms, atvirkščiai – jos įgaus tam tikrų pranašumų.

Ką tai reiškia verslui?  

Kriterijai, kuriais bankai vadovausis vertindami verslo tvarumą, skirsis priklausomai nuo veiklos pobūdžio ir paskolos tikslo. „Pavyzdžiui, bankas gali paprašyti bendrovės tvarumo, socialinės atsakomybės ir valdysenos ataskaitų, atliekų tvarkymo nuostatų ar poveikio aplinkai analizės. Taip pat reikalaujama, kad bankai tikrintų klientų atitiktį aplinkosaugos bei tvarumo reikalavimams, taigi, prašysime energijos efektyvumo vertinimo ar anglies dvideginio emisijų vertinimo ataskaitų“, – aiškino K. Vunder.

Ji pridūrė, kad taksonomijos kūrimas ir tobulinimas dar nėra užbaigtas. Metų pabaigoje tikimasi vadinamosios „rudosios taksonomijos“ – kriterijų rinkinio aplinką teršiančioms kompanijoms vertinti.

Be to, turėtų pasirodyti ir socialinė taksonomija. „Palaipsniui šios taisyklės turės būti perkeliamos į atskirų šalių norminius aktus. Taip ES tikisi iki 2050 metų pasiekti nusimatytus klimato neutralumo tikslus“, – konstatavo „Luminor“ tvarumo vadovė.   

Apie „Luminor“

„Luminor“ yra trečias pagal dydį finansinių paslaugų teikėjas Baltijos šalių bankininkystės rinkoje. 2300 „Luminor“ darbuotojų aptarnauja 870 000 klientų. Aptarnaujame individualių asmenų, šeimų ir verslo finansinius poreikius. Esame tokie pat, kaip ir rinkos, kuriose veikiame – jaunatviški, dinamiški ir nuolat žvelgiantys į ateitį.

Teisinės paslaugos – visiems gyvenimo atvejams

Šiomis dienomis praktiškai nė vienas oficialus sandoris negali apsieiti be teisininkų įsikišimo. Kadangi jie geriausiai išmano visus niuansus ir padeda tiek žmonėms, tiek ir įmonėms rengiant pačius įvairiausius dokumentus. Ir nors kai kuriems žmonėms tai gali pasirodyti visai neaktuali sritis, tačiau retas kuris gyvenime nėra tekę kreiptis į šios profesijos atstovus. Kadangi jie ne tik atstovauja žmones teismuose, dalyvauja sprendžiant įvairiausius konfliktus, bet ir gali patarti daugeliu klausimų, kur reikalingos specifinės žinios bei patirtis. Tuo labiau, kad teisė yra gan savita sritis, kur neturint patirties kažką nuveikti būtų sudėtinga.

Kur ieškoti geriausių advokatų paslaugų?

Paprastus teisinius formalumus gali nesunkiai sutvarkyti praktiškai bet kuris šios srities atstovas, kuris turi tam reikiamus įgaliojimus. Ir tokiais atvejais tikrai nevertėtų skirti daugybės laiko paieškoms. Tačiau kai kurios teisinės paslaugos reikalauja itin didelių kompetencijų bei patirties. Prie tokių būtų galima priskirti ir advokatų darbą. Kadangi labai dažnai nuo šių žmonių profesionalumo gali priklausyti ir sėkmė teismuose. Todėl kai kuriais atvejais visai natūralu, jog žmonės norės surasti pačius geriausius teisininkus.

Tačiau pradžioje tai gali pasirodyti gana nelengva užduotis, juk nuspėti apie šioje srityje dirbančių žmonių profesionalumą nėra lengva. Todėl renkantis galima vadovautis rekomendacijomis bei atsiliepimais. Aišku, jeigu tokių yra. Tačiau vien tuo aklai pasitikėti taip pat nereikėtų, ypač jeigu skiriasi teisininkų specializacijos sritis. Kadangi kiekviena situacija individuali.

Todėl ir teigiami, ir netgi neigiami atsiliepimai gali būti labai subjektyvūs. O jeigu nėra jokių minčių, kur būtų galima kreiptis, tuomet paiešką vertėtų pradėti internete. Kadangi būtent ten galima greičiausiai bei paprasčiausiai surasti bet kokią informaciją. Ir tam pakanka vien paieškos sistemoje suvesti norimą frazę. O tuomet jau beliks išsirinkti iš daugybės variantų tuos, kurie pasirodys profesionaliausi. Šioje vietoje galima paieškoti ir papildomos informacijos apie vieną ar kitą įmonę bei teisininką.

Kiek kainuoja teisinės advokato paslaugos?

Konkrečią sumą apibrėžti būtų praktiškai neįmanoma. Kadangi kiekvienu atveju teisinės paslaugos gali kainuoti skirtingai. Tai priklauso nuo daugybės aspektų. Pradedant nuo individualios įmonės ar teisininko taikomos kainodaros ir baigiant konkrečia situacija bei jos sudėtingumu.

Be to, kai kuriais atvejais prie išlaidų gali prisidėti ir įvairūs formalumai, kurie reikalingi teisiniame procese ir jų taip pat išvengti nepavyks. Ir nors kai kurios įmonės iš anksto skelbia paslaugų kainas, tačiau jos dažnai būna preliminarios. Todėl norint sužinoti tikslią sumą geriausiai kreiptis tiesiogiai į teisininkus ir jie įvertinę situaciją bei visus niuansus galės pasakyti, kokių išlaidų galima tikėtis. Nors labai dažnai jų išvengti bus sudėtinga. Taigi, net ir panašios situacijos kiekvienu atveju gali kainuoti gana skirtingai vien dėl vieno ar kito aspekto.

Paskola internetu: ką reikėtų žinoti ir įvertinti?

Photo by Karolina Grabowska on Pexels.com

Paskolos jau yra tapusios visiškai įprastu dalykų lietuvių finansiniame gyvenime. Pastaruoju metu jos yra lengvai gaunamos ir greitai išsprendžia iškilusias problemas. Savaime suprantama, jog paskolos problemas išsprendžia žmonėms, mokantiems tvarkytis su pinigais, nes kitiems – tik pridaro dar daugiau bėdų ir sunkumų. Dalis Lietuvos žmonių paskolas ima visiškai neįvertinę daugybės dalykų. Paskolos šiuo metu yra lengvai prieinamos ir gauti paskolą galima net internetu. Norint, kad paskola internetu neapkartintų gyvenimo, būtina žinoti ir įvertinti šiuos dalykus:

  • Aiškus tikslas. Prieš pradedant domėtis paskola internetu, būtina žinoti, kokiu tikslu ir kokią sumą pinigų skolinsitės. Jei nežinosite konkretaus tikslo, susidursite su didele finansine rizika. Norėdami to išvengti, turite aiškiai suprasti, kokią reikšmę turi jūsų numatytas tikslas, nes imama paskola internetu turėtų būti išnaudota tikslingai. Nereikėtų pamiršti, jog paskolos nėra nemokamos – joms taikomos palūkanos ir papildomi mokesčiai, todėl būtina įvertinti ir tai;
  • Asmeninis kredito reitingas. Kiekvienas žmogus turi savo asmeninį kredito reitingą, kurį galima pasitikrinti ir sužinoti, koks yra jūsų mokumas. Tokiu būdu lengviau įsivertinsite, kokio atsakymo iš kreditoriaus galite tikėtis. Asmeniniam kredito reitingui įtakos turi net ir jūsų telefono sąskaitų apmokėjimas;
  • Paskolų pasiūla. Kiekvienas kreditorius siūlo skirtingus paskolų pasiūlymus, taiko skirtingo dydžio palūkanas. Todėl priimant sprendimą dėl paskolos internetu, verta sužinoti, ką galėtų jums pasiūlyti kreditoriai. Jei kreipsitės į kiekvieną banką ar kredito įmonę su prašymu gauti pasiūlymų, tai turės neigiamos įtakos jūsų kredito reitingui. Dėl šios priežasties, geriau yra pasidomėti apie kredito paslaugas internete ir rinktis atsižvelgiant į galimybes, siūlomas sąlygas ir patogumą.

Taigi, nors paskola internetu yra prieinama kiekvienam žmogui, tačiau prieš ją imant, reikia įvertinti savo finansines galimybes, nusistatyti aiškų kredito tikslą, pasidomėti paskolų pasiūla. Paskola internetu yra iš ties patogu, nes nereikia niekur eiti ar važiuoti, viskas sklandu ir paprasta. Bet kokiu atveju, paskola internetu yra didelis finansinis įsipareigojimas, kurį su savimi turėsite tol, kol grąžinsite visą pasiskolintą pinigų sumą kartu su palūkanomis.

Žalieji finansai – Lietuvos ateitis: anot ekspertų, naudai įvertinti prireiks laiko

Rinktis kuo pigesnį indų ploviklį ar brangesnį, bet palankesnį aplinkai? Teirautis būsimo darbdavio, kokiais būdais įmonė užtikrina palankiausią žaliavų tiekimą, ar domėtis vien savo darbo funkcijomis ir sąlygomis? Važiuoti į darbą dviračiu ar automobiliu – ir, beje, gal jį jau pirkti elektrinį? Anot finansų sektoriaus ekspertų, tvarūs pasirinkimai turi tapti kiekvieno iš mūsų asmeninės darbotvarkės dalimi. Tuomet galima tikėtis sklandaus žaliųjų finansų – tvaraus finansavimo ir finansų paslaugų sistemos, kuri atitinka Europos žaliojo kurso reikalavimus, – įgyvendinimo valstybės ir kontinento mastu.

Apie tai šiandien diskutuota Lietuvos bankų asociacijos (LBA) surengtoje nuotolinėje konferencijoje „Žalieji finansai: nuo strategijos prie praktikos“, kurioje įžvalgomis ir praktine patirtimi dalijosi per 10 finansų sektoriaus ekspertų – institucijų bei verslo įmonių vadovų, ekonomistų, nevyriausybinių organizacijų atstovų.

Europos žaliasis kursas jau įgauna konkrečių strateginių tikslų, kreditavimo kriterijų bei finansų produktų pavidalą, o pats pokytis savo reikšme prilyginamas pramonės revoliucijai. Todėl, anot praktikų, itin svarbu užtikrinti ne tik visų visuomenės grupių įtraukimą į šį vyksmą, bet ir vartotojų švietimą tvarumo ir klimato kaitos klausimais.

Nauda – neiškart

Anot konferencijos iniciatorės, LBA prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, renginį paskatinusi europinės darbotvarkės dalis – Europos žaliasis kursas – yra istorinės reikšmės ambicija. „Įsipareigojimas tapti pirmuoju klimatui neutraliu kontinentu reiškia daugybę iššūkių mums visiems, – akcentavo ekonomistė. – Koks tikrasis jo mastas, visa apimtimi patirsime bent po kelerių metų. Žaliasis kursas atsilieps valstybių politikai, verslo kreditavimo kriterijams, mūsų kasdieniams vartojimo įpročiams įvairiose kasdienėse srityse, netgi dabartinių mokinių profesijos pasirinkimui ir darbo rinkos perspektyvoms.“

Konferencijos dalyvius pasveikinęs Europos investicijų banko prezidentas dr. Werner Hoyer akcentavo, kad perėjimas prie nulinės emisijos, jo deramai nesuvaldžius, gali sukelti poliarizacijos ir visuomenės nelygybės rizikų. „Pokyčiai privalo nuo pat pradžių būti integruoti, užtikrinant visuomenės sanglaudą bei solidarumą viso proceso metu. Tam reikia aktyvaus palaikymo ir paramos, sudarant žmonėms sąlygas pasinaudoti naujovių atveriamomis galimybėmis bei valdant lūkesčius“, – teigė jis.

Padės ir Europos Sąjunga

Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę, konferencijoje teigė, kad ilguoju laikotarpiu žalioji pertvarka neabejotinai duos daug naudos Lietuvos ir ES ekonomikai. Tačiau pirmiausia jai prireiks didelių investicijų bei visų rinkos dalyvių, valdžios institucijų iniciatyvos ir pasitikėjimo šia ES kryptimi.

„Europos Komisija yra pasirengusi padėti šalims suteikti finansinių galimybių paspartinti žaliąją pertvarką ir įgyvendinti aplinkai draugiškesnę energetikos, transporto ir kitų sektorių reformą. Gegužės 14 dieną Lietuva oficialiai pateikė savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą Europos Komisijai, kuriame numatytos reformos ir investicijos, kurių bendra vertė yra apie 2 mlrd. EUR investicijų. Apie 37 proc. šių lėšų bus skirta būtent žaliosioms reformoms įgyvendinti“, – sakė V. Sinkevičius.

Tačiau vien tik ekonomikos reformomis Žaliasis kursas neapsiribos. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus akcentavo, kad klimato kaitos mažinimo procesas apims ir technologinius pokyčius, ir socialinių normų transformaciją, net reputacinius aspektus.

Finansų sektorius – pokyčio dalis

Konferencijoje dalyvavę Lietuvos finansų sektoriaus įmonių atstovai buvo vieningi – ekonomikos žalinimo procesas jau yra įsibėgėjęs ir dabar svarbu keliauti drauge su šia banga, ypač ryškiai stebima versle.

„Bankai užims vieną pagrindinių rolių ekonomikos transformacijos kelionėje ir šis procesas jau yra prasidėjęs. Be to, kad bankai žalumo link perskirstys savo kapitalą, jie taip pat atliks svarbų pagalbininkų vaidmenį konsultuodami verslą, dalindamiesi patirtimi. Tvarūs ir aplinkai draugiški verslai ateityje turės labai didelį konkurencinį pranašumą”, – tvirtino Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko valdybos narė, SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė ir paskirtoji SEB banko vadovė.

Pastaruoju metu tampa vis labiau aišku, kad verslo žalinimo banga pakilo į tokį lygį, jog galime arba plaukti su ja, arba būti šios bangos nublokšti, mano „Nasdaq“ viceprezidentė Europos rinkai Arminta Saladžienė. „Instituciniai ir jaunesnės kartos mažmeniniai investuotojai vis aktyviau domisi tvariomis investicijomis ir jos pamažu taps standartu. Klimato kaita bus vertinama kaip investicinė rizika, o investuotojams bus svarbu ne tik kokią grąžą jie uždirbs, bet ir kokį poveikį aplinkai turės jų investicijos“, – konferencijoje akcentavo ekspertė.

Sparčiai besivystančio finansų sektoriaus kasdienybėje jau galima rasti analogijų šiuo metu stebimam žalinimo procesui. „Neabejoju, kad palaipsniui visi rinkos dalyviai turės atitikti tam tikrus žalumo kriterijus. Galime šį procesą palyginti su pinigų plovimo prevencijos srities vystymusi, – teigė Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius. – Šiuo metu tiek verslas, tiek fiziniai asmenys jau yra praktiškai susidūrę su pinigų plovimo prevencijos procesais. Vyraujantis supratimas, kam ir kodėl reikalinga, pavyzdžiui, kliento pažinimo anketa, yra daug didesnis negu prieš kelerius metus, kai ši sritis tik formavosi.“

Tai – pirmoji tokia LBA konferencija ir asociacijos inicijuoto šviečiamojo projekto „Žaliasis mėnuo“ dalis. Birželį LBA taip pat rengia pokalbių ciklą su finansinio raštingumo bei verslumo ekspertais ir moksleiviais apie tvarias jauno verslo idėjas.

„CoInvest Capital“ pardavė „Interactio“ akcijas ir užaugino verslo angelų pelną

Rizikos kapitalo fondas „CoInvest Capital“ pardavė visas 2019 metais fondo įsigytas bendrovės „Interactio“, neseniai per A serijos finansavimo raundą pritraukusios 30 milijonų JAV dolerių, akcijas. Dalį savo akcijų pardavė ir 2019 metais sandoryje kartu su „Coinvest Capital“ dalyvavę verslo angelai, kurių investicijų grąža, kartu su jiems priklausančia fondo investicijos grąžos dalimi, pasiekė beveik 34 kartus.

2019 metais „CoInvest Capital“ kartu su 8 verslo angelais į „Interactio“ investavo 435 tūkst. eurų, kuriuos nuotolinio vertimo platforma panaudojo komandos plėtrai, pardavimų ir rinkodaros strategijoms vystyti. 261 tūkst. eurų tuomet bendrovei skyrė pats fondas, o likusią dalį, 174 tūkst. eurų, aštuonių verslo angelų komanda, vienijama Lietuvos verslo angelų tinklo (LitBAN).

„Mes esame dėkingi „CoInvest Capital“ ir verslo angelams už pasitikėjimą „Interactio“ komanda. Ši 2019 metais pritraukta investicija leido mums skirti daugiau resursų verslo plėtrai ir užsitikrinti rinkos lyderio poziciją. Tai neabejotinai padarė daug pozityvios įtakos šio investavimo raundo pritraukimo metu.“ – teigia „Interactio“ bendrąįkūrėja Simona Andrijauskaitė.

Praėjus dvejiems metams po suteiktos investicijos, verslo angelų komandai nusprendus, „CoInvest Capital“ pardavė visas fondui priklausiusias akcijas, o verslo angelai savo investiciją realizavo dalinai.

„Tai yra pirmasis mūsų fondo išėjimas iš įmonės ir labai sėkmingas. „CoInvest Capital“, investuodamas valstybės per UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ jam patikėtas lėšas, suteikė reikšmingą naudą verslo angelams, nes riboja savo investicijų grąžą ir sėkmingo pasitraukimo atveju pelnu dalijasi su investuotojais. Verslo angelų investicijos vertė šiame etape buvo išaugusi 9 kartus, o atsižvelgiant į iš valstybės per fondą gaunamą naudą – 22 kartus. Nors verslo angelai savo investiciją realizavo tik dalinai, jie gavo visą valstybės per fondą suteikiamą naudą ir verslo angelų investicijų grąža iš šio konkretaus pasitraukimo buvo padidinta iki 34 kartų“, – sako Viktorija Vaitkevičienė, „CoInvest Capital“ direktorė.

2019 – 2020 metais bendrovė „Interactio“ išaugo net 12 kartų, o gegužės viduryje užbaigė ir didžiausią A serijos finansavimo etapą Lietuvoje, kurio metu iš investuotojų pritraukė 30 milijonų JAV dolerių. Prie naujos investicijos prisidėjo pasaulinės rizikos kapitalo įmonės „Eight Roads Ventures“, „Storm Ventures“, taip pat „Practica Capital“, „Notion Capital“, „Change Ventures“ bei gerai žinomi verslo angelai Jaan Tallinn ir Young Sohn.

„Interactio“ sugebėjo efektyviai panaudoti fondo lėšas ir įgavo dar didesnį tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą, bei perėjo į kitą savo plėtros etapą. Šis sėkmės pavyzdys gerai parodo, kad tinkamai panaudojus vienos investicijos lėšas, pritraukti papildomo kapitalo ateityje bus paprasčiau, nes investuotojai pasitiki tais startuoliais, kurie geba valdyti bendrovės finansus ir įrodyti, jog jų produktas yra reikalingas rinkai“, – sako V. Vaitkevičienė.

„Interactio“ teikia vertimo paslaugas nuotoliniams renginiams, leidžia platformos naudotojams dalyvauti renginiuose, kurie vyksta gyvai arba nuotoliniu būdu. Bendrovė buvo įkurta 2014 metais, o jos paslaugomis naudojasi didžiausios pasaulio institucijos ir korporacijos: Europos Parlamentas, Europos komisija, Jungtinių Tautų organizacija, BMW, JP Morgan, Microsoft ir kt. Vien per 2020 metus bendrovė surengė daugiau nei 18 000 renginių, kuriuose dalyvavo net 390 000 klausytojų iš daugiau nei 70 šalių.

Investicija į UAB „Interactio” buvo atlikta pagal finansinę priemonę „Koinvesticinis Fondas“, kuri yra finansuojama iš INVEGOS fondo lėšų. Ši priemonė yra viena iš trijų „CoInvest Capital“ įgyvendinamų priemonių. Daugiau informacijos apie fondą http://www.coinvest.lt.

Skolų pardavimas: kur ieškoti ir kaip tai veikia?

Photo by Dziana Hasanbekava on Pexels.com

Turbūt kiekvienam verslininkui yra paslaugų tiekėjui yra pasitaikę atvejų, kai kažkas iš klientų nesumokėjo už gautas prekes ar paslaugas ir panašu, kad to daryti nė neketina. Ne visuomet verta leistis į ilgas derybas su klientu arba keliauti iki teismo, kad skola būtų priteista. Yra ir paprastesnis būdas, kaip susigrąžinti pinigus – tai skolų pardavimas. Lietuvoje ši paslauga veikia vis aktyviau.

Ar tai legalu?

Labai dažnai, kalbant apie skolų pardavimą, galima išgirsti įvairiausių mitų. Kaip ir kalbant apie skolų išieškojimą. Visuomenėje šios paslaugos yra įsivaizduojamos gana grubiai: neva, pas skolininką apsilanko kieti vyrukai, kurie pagrasina, pagąsdina, ar kitaip „motyvuoja“ skolininką. Dėl tokių nuostatų, daliai visuomenės atrodo, kad skolų pardavimas yra nelegalus dalykas. Tačiau taip nėra. Teisiškai skolų pirkimas yra legali veikla, todėl profesionalios įmonės tuo užsiima ir gali Jums padėti.

Kur ieškoti?

Dažniausiai skolos pardavimas yra siūlomas šioje srityje besispecializuojančių įmonių. Tokiam darbui reikia išmanyti teisinius dalykus ir būti profesionalu. Todėl geriausiai rinktis tokią įmonę, kuri gali pasiekti sėkmę. Internete paieškokite, kad užsiima skolų pirkimu ir pasidomėkite, kaip atliekamas skolos pardavimas. Geriausia rinktis patikimas įmones ir nesusigundyti pavienių asmenų skelbimais, nes pastarieji nebūtinai gali būti susiję su legaliu skolų pardavimu. Pasirinkite kelis patikimus paslaugų teikėjus, kurie savo veiklą vykdo oficialiai ir gali pasiūlyti profesionalias paslaugas. Kreipkitės į kelias Jums patikusias įmones ir pasirinkite geriausią pasiūlymą.

Kaip tai veikia?

Jeigu Jus domina skolų pardavimas, pirmiausia, užpildykite užklausos formą pas skolas perkančią įmonę. Tam reikia ne tik nurodyti, kad norite parduoti skolą, bet ir apibūdinti, kaip skola susidarė, pateikti skolos informaciją. Labai svarbu, kad turėtumėte įrodymų apie kliento ar kitokio skolininko įsipareigojimą mokėti. Pavyzdžiui, sąskaitas, susirašinėjimus, kitus dokumentus. Įvertinus Jūsų situaciją, skolas perkanti įmonė galės pasiūlyti Jums pasiūlymą – už kiek galėtų nupirkti Jūsų skolą. Taip pat gali būti, kad Jums reikės pateikti papildomų duomenų. Verta žinoti, jog galima parduoti tiek juridinių, tiek privačių asmenų skolas. Pardavę skolą galėsite džiaugtis atgautais pinigais ir Jums nebereikės kontaktuoti su skolininku, gaišti laiko deryboms dėl skolos susigrąžinimo ar net kreiptis į teismą, kad skola būtų priteista. Visu tuo jau pasirūpins skolą nusipirkusi įmonė.