Tag Archives: kriptovaliutos

Kriptovaliutos versle: ar jau laikas priimti mokėjimus skaitmeniniais pinigais?

Skaitmeninė transformacija, apimanti kone visas šiuolaikinio gyvenimo ir verslo sritis, neišvengiamai paliečia ir finansų sektorių. Pastarąjį dešimtmetį išpopuliarėjusios kriptovaliutos iš spekuliatyvios investicinės priemonės pamažu bando tapti ir realia atsiskaitymo priemone. Nors masinio pritaikymo kasdieniuose atsiskaitymuose dar teks palaukti, dalis Lietuvos ir pasaulio verslų jau šiandien suteikia klientams galimybę už prekes ar paslaugas atsiskaityti bitkoinais, eteriais ar kitais skaitmeniniais pinigais. Šis žingsnis, nors ir liudijantis apie įmonės inovatyvumą, kartu atveria naujų galimybių ir rizikų lauką.

Sprendimas integruoti kriptovaliutas į atsiskaitymų sistemas nėra vien techninis pakeitimas — tai strateginis ėjimas, reikalaujantis gilaus rizikų įvertinimo, teisinio ir mokestinio konteksto išmanymo bei pasirengimo veikti itin dinamiškoje aplinkoje. Lietuvos verslui, siekiančiam neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų, būtina objektyviai įvertinti tiek šios technologijos teikiamus privalumus, tiek fundamentalius iššūkius. Šiame straipsnyje analizuojama, ką reiškia priimti mokėjimus kriptovaliutomis šiandienos Lietuvos verslo realybėje.

Kriptovaliutų, kaip atsiskaitymo priemonės, privalumai

Vienas pagrindinių argumentų, kodėl verslas turėtų svarstyti kriptovaliutų integravimą, yra galimybė pasiekti naują, technologiškai pažangią auditoriją. Klientai, kurie valdo ir naudoja kriptovaliutas, dažnai yra lojalūs įmonėms, palaikančioms šią ekosistemą. Priimdama tokius mokėjimus, įmonė siunčia žinutę, kad yra moderni, atvira naujovėms ir orientuota į ateities technologijas. Tai gali tapti reikšmingu rinkodaros įrankiu, ypač IT paslaugų, prabangos prekių ar kūrybinių industrijų sektoriuose. Be to, tam tikros skaitmeninių pramogų nišos, pavyzdžiui, platformos, kuriose siūlomos lažybos internetu, arba įvairūs į geriausi kazino reitingus patenkantys projektai, kriptovaliutas naudoja kaip būdą pasiekti tarptautinę auditoriją ir užtikrinti atsiskaitymų konfidencialumą.

Kitas svarbus privalumas — tarptautinių atsiskaitymų potencialas. Tradiciniai tarptautiniai bankiniai pavedimai gali užtrukti kelias dienas ir yra susiję su nemažais komisiniais mokesčiais, ypač kai transakcijos apima skirtingas valiutas. Kriptovaliutų pervedimai, priklausomai nuo naudojamo tinklo, gali būti įvykdyti gerokai greičiau — nuo kelių minučių iki valandos. Pavyzdžiui, laisvai samdomas specialistas Vytenis, teikiantis programavimo paslaugas klientui Jungtinėse Amerikos Valstijose, priimdamas atlygį kriptovaliuta, gali išvengti dalies tarpbankinių mokesčių ir gauti lėšas greičiau nei per SWIFT sistemą. Tai ypač aktualu verslams, kurių veikla peržengia Lietuvos sienas.

Galiausiai, kai kuriais atvejais transakcijų mokesčiai kriptovaliutų tinkluose gali būti mažesni nei tie, kuriuos taiko kredito kortelių bendrovės ar mokėjimų platformos. Nors tinklo apkrovos metu mokesčiai gali smarkiai išaugti, ypač „Ethereum“ tinkle, egzistuoja alternatyvūs tinklai ir sprendimai (pvz., „Lightning Network“ bitkoinui), siūlantys itin mažus pervedimo kaštus. Ilgainiui tai gali leisti verslui sutaupyti reikšmingą lėšų dalį, kurią paprastai tenka atiduoti finansiniams tarpininkams.

Pagrindiniai iššūkiai ir rizikos veiksniai

Nepaisant akivaizdžių pranašumų, atsiskaitymai kriptovaliutomis susiduria su fundamentaliais iššūkiais, kurie stabdo platesnį jų pritaikymą. Pats didžiausias ir geriausiai žinomas iš jų — milžiniškas kainos nepastovumas (volatilumas). Įsivaizduokime situaciją: dizaino studija už atliktus darbus gauna atlygį, lygų 1000 eurų bitkoinais. Jau kitą dieną dėl staigaus rinkos svyravimo šios kriptovaliutos vertė gali nukristi 10–20 procentų. Tokiu atveju įmonė patiria realų nuostolį. Nors egzistuoja sprendimai, kaip antai momentinė konversija į stabiliąsias kriptovaliutas (angl. stablecoins) ar tradicinę valiutą, tai reikalauja papildomų procesų ir išlaidų.

Antrasis kritinis aspektas — teisinis ir mokestinis neapibrėžtumas. Nors Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) yra pateikusi gaires dėl kriptovaliutų apmokestinimo fiziniams ir juridiniams asmenims, praktikoje kyla daugybė klausimų. Kaip teisingai apskaityti pajamas, gautas valiuta, kurios vertė nuolat kinta? Kada atsiranda PVM prievolė? Kaip deklaruoti pelną, gautą iš vertės pokyčio? Šie klausimai reikalauja ne tik papildomų buhalterinių resursų, bet ir teisinių konsultacijų, o netikslumai gali lemti rimtas mokestines pasekmes.

Kaip teigia finansų analitikas Tomas: „Verslas, žengiantis į kriptovaliutų pasaulį, privalo suprasti, kad tai nėra tiesiog dar viena valiuta greta euro ar dolerio. Tai yra visiškai nauja turto klasė, turinti savitas rizikas. Didžiausia klaida — vertinti bitkoiną kaip stabilią atsiskaitymo priemonę. Kol kas tai labiau panašu į atsiskaitymą akcijomis, kurių vertė biržoje gali drastiškai pasikeisti per kelias valandas. Būtina turėti aiškią rizikos valdymo strategiją.“

Galiausiai, negalima ignoruoti saugumo ir naudojimo sudėtingumo klausimų. Norėdami atsiskaityti kriptovaliuta, klientai privalo turėti skaitmeninę piniginę, suprasti, kaip veikia viešieji ir privatūs raktai, bei saugotis sukčių. Verslas, priimantis tokius mokėjimus, taip pat privalo užtikrinti savo piniginių saugumą, nes kriptovaliutų transakcijos yra negrįžtamos — įvykdžius klaidą ar tapus kibernetinės atakos auka, prarastų lėšų susigrąžinti beveik neįmanoma. Šis technologinis barjeras bei saugumo rizikos kol kas smarkiai riboja potencialių vartotojų ratą.

Ateities perspektyvos ir stabiliųjų kriptovaliutų vaidmuo

Vienas iš reikšmingiausių pokyčių, galinčių iš esmės pakeisti požiūrį į kriptovaliutas kaip atsiskaitymo priemonę, yra stabiliųjų kriptovaliutų (angl. stablecoins) iškilimas. Tai skaitmeninis turtas, kurio vertė yra „pririšta“ prie kito, stabilesnio turto, dažniausiai — prie kurios nors tradicinės valiutos, pavyzdžiui, JAV dolerio ar euro, santykiu 1:1. Populiariausi pavyzdžiai rinkoje yra „Tether“ (USDT) ir „USD Coin“ (USDC). Emitentai, leidžiantys šias kriptovaliutas, įsipareigoja rezerve laikyti atitinkamą kiekį realios valiutos ar kito likvidaus turto, taip užtikrindami vertės stabilumą. Naudojant stabiliąsias kriptovaliutas atsiskaitymams, iš esmės eliminuojama kainos svyravimo rizika, kuri yra didžiausias bitkoino ar eterio trūkumas. Verslas, gavęs 1000 USDT, gali būti tikras, kad ir kitą dieną šios sumos vertė bus labai artima 1000 JAV dolerių. Tai sujungia geriausias abiejų pasaulių savybes: tradicinių pinigų stabilumą ir kriptovaliutų technologijos privalumus — greitas ir globalias transakcijas.

Žvelgiant į ateitį, tikėtina, kad būtent stabiliosios kriptovaliutos skatins atsiskaitymų šia forma evoliuciją Lietuvoje. Lietuvos banko pozicija finansinių inovacijų atžvilgiu yra palyginti atvira, tačiau kartu ir atsargi. Centrinis bankas ne kartą pabrėžė su kriptovaliutomis susijusias rizikas, ypač vartotojų apsaugos ir pinigų plovimo prevencijos srityse. Tolimesnė plėtra labai priklausys nuo aiškesnio teisinio reguliavimo tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu. Europos Sąjungai priėmus Kriptoturto rinkų reglamentą (MiCA), atsiras daugiau aiškumo ir standartizuotų taisyklių, kurios padidins verslo ir vartotojų pasitikėjimą.

Kol kas atsiskaitymai kriptovaliutomis Lietuvoje išlieka nišiniu reiškiniu, prieinamu ir patraukliu tik tam tikriems rinkos segmentams. Tačiau technologijoms tobulėjant, reguliacinei aplinkai tampant aiškesnei ir atsirandant patogesnių įrankių, ši atsiskaitymo forma neabejotinai ras savo vietą skaitmeninėje ekonomikoje. Sprendimas, ar žengti šį žingsnį šiandien, priklauso nuo kiekvienos įmonės individualaus profilio, rizikos tolerancijos ir strateginių tikslų.

Naujų technologijų verslą vystys nauja asociacija

Photo by Alesia Kozik on Pexels.com

Šiuolaikinis verslas glaudžiai susijęs su skaitmeninėmis technologijomis bei inovacijomis. Jungtinėse Valstijose bei Europoje vis drąsiau kelią skinasi ir blockchain (blokų grandinė) technologija grįsti sprendimai. Šiemet mūsų šalyje įsteigta organizacija „Lithuanian Blockchain Association“ (Lietuvos blokų grandinės asociacija) sieks padėti verslui diegiant šias technologijas bei švies visuomenę su tuo susijusiais klausimais.

Blokų grandinės technologija, decentralizuoti finansai, bitkoinas ar NFT Lietuvoje dar daug kam skamba kaip nesuprantami terminai. Plačiajai visuomenei šie pavadinimai neretai asocijuojasi su nedora nusikaltėlių veikla, siekiant išvilioti žmonių pinigus arba nuslėpti mokesčius. Įtariai į naujoves žiūri ir kai kurios mūsų valstybės institucijos. Tačiau pažangiausiose pasaulio valstybėse – pradedant JAV ar Japonija, baigiant Europos šalimis, blokų grandinės (kitaip – decentralizuotos finansinių operacijų saugojimo sistemos)technologijos ir jų produktai tapo neatsiejama ekonomikos bei paprastų piliečių gyvenimo dalimi. Jų pagrindu kuriamos ne tik skaitmeninės valiutos, bet ir atliekami finansiniai atsiskaitymai, verslo sandoriai bei jų teisinis patvirtinimas, saugomi medicininiai, juridiniai dokumentai ir t.t.

Suprasdama šių inovacijų svarbą mūsų šalies vyriausybė blockchain projektus įtraukė į Europos Sąjungos paramos fondų programą. Jos pagrindu netrukus bus pradėta teikti ES parama blokų grandinės projektus vystančioms įmonėms.

Šiemet veiklą pradėjusi „Lithuanian Blockchain Association“ (LBCA), vienijanti su blokų grandine susijusius juridinius asmenis, glaudžiai bendradarbiauja su atsakingomis valstybės institucijomis. Asociacija parengė partnerystės paketą mūsų šalies įmonėms bei vadinamiesiems start’upams. Jis apims pagalbą rengiant projektus ES ir kitų fondų paramai gauti. Asociacija padės ne tik sprendžiant techninius klausimus, bet ir tvarkant teisinius bei kitus aspektus.

Asociacijos valdybos nariai kontaktuoja su mūsų šalyje veikiančiais bankais bei finansinėmis institucijomis, atlieka oficialius užklausimus ir sprendžia kylančius neaiškumus dėl blokchain srityje dirbančių įmonių veiklos ar pavienių asmenų kripto sandorių.

Pasak LBCA valdybos nario Dainiaus Bartusevičiaus, sparčiai besiplečianti asociacija laukia ne tik naujų narių, bet ir specialistų, turinčių patirties su blokų grandine susijusiuose projektuose.

Viena svarbiausių asociacijos veiklos krypčių – švietėjiška veikla. Šiuo tikslu valstybinėms ir verslo įmonėms organizuojami mokymai, susiję su blokų grandine ir jos taikymu organizacijos veikloje. Jau yra pasiektas susitarimas su teisėsaugos institucijomis dėl seminarų policijos pareigūnams, tiriantiems galimus nusižengimus kriptovaliutų srityje. Taip pat dar šį mėnesį Vilniuje bus surengtas praktinis seminaras plačiajai visuomenei. Jame paskaitas skaitys bei mokymus ves tarptautinių konferencijų Kanadoje, Indijoje bei technologijų ir inovacijų festivalio „Login“ Vilniuje pranešėjas Glebas Divovas bei daugelis kitų patyrusių specialistų.

Ar technologinis „Ethereum“ atnaujinimas pakeis situaciją kriptovaliutų rinkoje?

Kriptovaliutų bendruomenėje šiuo metu plačiai aptarinėjamas sėkmingas antros didžiausios kriptovaliutos „Ethereum“ technologinis atnaujinimas, vadinamas susijungimu (angl. merge). Rugsėjo 15 dieną „Ethereum“ blokų grandinė susijungė su beveik dvejus metus testuota lygiagrečia grandine – šis susijungimas leido pereiti prie efektyvesnio metodo, kuris sumažino elektros energijos suvartojimą 99,9 proc. ir sudaro sąlygas būsimiems atnaujinimams, kurie turėtų padaryti „Ethereum“ greitesnį, pigesnį ir leistų plėstis.

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) profesoriaus habil. dr. Antano Čenio, „Ethereum“ technologinis pasikeitimas yra didelis šuolis į priekį. Tai buvo sudėtingas perėjimo procesas, kuris kriptovaliutų bendruomenėje buvo lyginamas su lėktuvo variklio pakeitimu skrydžio metu.

Anksčiau transakcijų įrašymui „Ethereum“ blokų grandinėje buvo naudojamas daug energijos reikalaujantis procesas, vadinamas „darbo įrodymu“ (angl. proof of work) – atlikti sudėtingus matematinius skaičiavimus buvo naudojama daugybė kompiuterių. Kriptovaliutos sulaukdavo daug kritikos, nes sunaudodavo tiek elektros energijos, kiek maža šalis, kaip Belgija. Naujasis metodas, vadinamas „turimos dalies įrodymu“ (angl. proof of stake), ženkliai sumažino elektros energijos suvartojimą – pagal šį modelį vartotojai naudoja jau turimus „Ethereum“ žetonus ir yra atsitiktine tvarka atrenkami įrašyti transakcijas grandinėje.

„Iš technologinės pusės tai didelis įvykis visoje kriptovaliutų ekosistemoje. Šis susijungimas atveria galimybę ateityje atlikti atnaujinimus, kurie leistų, pavyzdžiui, padidinti transakcijų greitį. Ar tai perversmas? Kriptovaliutos visada žada perversmus, bet susiduria su daug iššūkių“, – teigia profesorius.

Pasak profesoriaus, jei po šio atnaujinimo „Ethereum“ veiks sklandžiai, gali būti, kad ir kitos kriptovaliutos, kurių didžioji dalis yra „Ethereum“ ar „Bitcoin“ kopijos, paseks šiuo pavyzdžiu, juo labiau, kad ir energijos suvartojama žymiai mažiau. Bet jei „Ethereum“ susidurs su techniniais nesklandumais, tuomet tai bus didelis smūgis visoms kriptovaliutoms.

Iššūkių išlieka daug. Kai kurių ekspertų teigimu, „darbo įrodymo“ metodas, prie kurio pasilieka „Bitcoin“, yra saugesnis. Dar vienas svarbus aspektas – decentralizavimas. „Darbo įrodymo“ metodas užtikrina, kad kriptovaliuta yra decentralizuota, o „turimos dalies įrodymo“ metodas kelia klausimų – pavyzdžiui, didelė dalis „Ethereum“ žetonų yra sutelkta kelių rinkos žaidėjų, kelių didelių organizacijų rankose, tad jos ne tik gali lengvai pasididinti turimų žetonų skaičių naujo metodo dėka, bet ir įgyti iš dalies centralizuotą galią.

Nepaisant grėsmių, „Ethereum“ pranašumas prieš „Bitcoin“ yra tai, kad jis siūlo daugiau funkcijų. Nors pagal rinkos kapitalizaciją „Bitcoin“ yra vertingesnis, bet yra ribotų galimybių. Tuo metu „Ethereum“ atveria duris decentralizuotiems finansams (angl. decentralized finance, DeFi) ir kitoms paslaugoms. DeFi projektai išnaudoja „Ethereum“ kaip platformą įvairioms finansinėms operacijoms vykdyti – nuo paskolų suteikimo iki sutarčių sudarymo. Atsiranda ir vis daugiau kitokių decentralizuotų paslaugų. Pavyzdžiui, pavėžėjimo paslauga ar būsto nuomos paslauga – šias paslaugas žmonės taip pat gali teikti tiesiogiai be centralizuoto valdymo ar tarpininkų. Jei atsiras daugiau paslaugų, kurios vystysis „Ethereum“ platformoje, tuomet, pasak profesoriaus, daugumai investuotojų bus įdomiau turėti „Ethereum“ nei „Bitcoin“.

Tačiau profesorius pažymi, kad investicijos į kriptovaliutas yra labai rizikingos, nes kriptovaliutų rinka yra kaip laukiniai vakarai – čia negalioja jokios taisyklės. Bet avantiūristiškai nusiteikusius investuotojus dažniausiai patraukia galimybė investuoti į technologiją.

„Žmogus visuomet siekė sukurti vertės išsaugojimo priemonę. Didžiausias visų laikų ekonominis burbulas yra auksas. Kuo auksas skiriasi nuo „Bitcoin“? Tai filosofinis klausimas. Auksas kaip metalas turi teigiamų savybių, yra ilgaamžiškas, gali būti naudojamas elektronikoje ar kaip papuošalas, bet iš esmės neturi vertės. Tuo metu „Ethereum“ yra šis tas daugiau. Tai platforma, kuri leidžia perkelti įvairias operacijas į skaitmeninę erdvę, sudaryti išmaniąsias sutartis, teikti finansines ir kitas paslaugas, tad šiuo atveju investuojama į technologiją“, – sako profesorius.

Kaip teigia profesorius, tikri pinigai daugeliui žmonių yra patikimesni už kriptovaliutas, nes už pinigų stovi centrinis bankas, valstybė. „Vis dėlto, neatsitiktinai „Bitcoin“ atsirado 2008 metais, kai buvo ekonominis sunkmetis ir sumažėjo pasitikėjimas bankais. „Bitcoin“ ar „Ethereum“ žavesys yra bendruomenės sukuriamas pasitikėjimas vienas kitu – jis nepriklauso nuo valstybės ir jos institucijų, bankų, tad tai yra revoliucija visuomeninėje sistemoje“, – mintimis dalijasi profesorius.

Profesoriaus manymu, potencialas yra didelis, bet kyla klausimas, ar jis bus išnaudotas ir kokia kryptimi blokų grandinės technologija ir kriptovaliutos evoliucionuos. Su kokiais ateities technologiniais iššūkiais kriptovaliutos susidurs – pavyzdžiui, kas pasikeistų atsiradus kvantiniam kompiuteriui, kuris galėtų nulaužti daugiau nei 10 metų senumo „Bitcoin“ algoritmą? Taip pat svarbu kokius finansinių technologijų (angl. FinTech) sprendimus pasiūlys bankai, kurie nori išlikti svarbūs skaitmeniniame amžiuje. Bet viena ar kita forma, pasak profesoriaus, decentralizuoti finansai, kriptovaliutos išliks, jos jau įsitvirtino ekonomikoje, mąstysenoje.

Bitkoinas – naujasis auksas?

Vasario mėnesį kriptovaliutos visame pasaulyje pasiekė vieno trilijono vertės ribą. Maždaug 700 milijardų iš tos sumos sudaro vien bitkoinas, kuris vasario mėnesį kelis kartus sumušė savo paties vertės rekordus.

„Ką reiškia trilijonas dolerių? Pasaulyje yra tik 4 bendrovės, kurių vertė siekia daugiau kaip trilijoną dolerių – tai yra „Apple“, „Amazon“, „Alphabet“, mums geriau žinoma „Google“ vardu, ir didžiausia pasaulyje Saudo Arabijos naftos bendrovė „Aramco“. Kitas palyginimas – per visą istoriją pasaulyje iškasto aukso vertė sudaro 7,5 trilijono dolerių. Tad vien bitkoinas dabar sudaro dešimtadalį viso per žmonijos istoriją iškasto aukso vertės. O kriptovaliutos atsirado tik maždaug prieš dešimtmetį“, – atkreipia dėmesį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslo ir inovacijų prorektorius prof. habil. dr. Antanas Čenys. Anot jo, nepaisant visų bitkoino trūkumų, panašu, kad jis gali tapti naujuoju auksu.

Bitkoinas turi nemažai trūkumų

Dar visai neseniai bitkoinas panašėjo į technologijos entuziastų „pasižaidimą“, sietas su nerimta, o kartais ir ne visai sąžininga veikla. Kas lėmė, jog šis, iš pirmo žvilgsnio nišinis bitkoinų „kasimo“ užsiėmimas tapo toks populiarus bei pritraukiantis didžiausių verslininkų, tokių kaip Elonas Muskas, dėmesį? Pastarasis su savo įmone „Tesla“ į bitkoiną visai neseniai investavo 1,5 milijardo dolerių.

Pasak A. Čenio, atsakymas nėra toks paprastas ir akivaizdus, mat bitkoinas, kaip valiuta, turi nemažai svarbių trūkumų. „Visų pirma, atsiskaitymas šia kriptovaliuta, palyginus su elementariais bankiniais atsiskaitymas, vyksta daug kartų lėčiau. Kritikos jis sulaukia ir dėl to, kad bitkoino veikimui reikia itin daug elektros energijos. Sakoma, kad jo funkcionavimui elektros sunaudojama daugiau, nei jos sunaudoja visa Argentina. Tad tai – aplinkai kenksmingas procesas“, – pasakoja VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektorius.

Kur slypi kriptovaliutos vertė?

Nepatogus atsiskaityti, daug kainuoja, naudoja brangius išteklius, bet bitkoino vertė kyla, o populiarumas – sparčiai auga. Kodėl?

Pasak A. Čenio, žvelgiant į dabartines tendencijas galima teigti, kad bitkoinas yra naujasis auksas. „Kokia yra aukso, o kartu ir bitkoino, vertės išsaugojimo sąlyga? Visų pirma – jų turi būti mažai. Auksas yra ribotas išteklius. Bitkoinas – taip pat, nes jo algoritmas užtikrina, kad šios kriptovaliutos niekada nebus daugiau nei 21 milijonas“, – pastebi VILNIUS TECH mokslininkas.

Jis vardija ir kitus panašumus – kai įprastos valiutos yra priklausomos nuo paprastų ir centrinių bankų, auksas – nuo nieko nepriklauso. „Auksas nesensta, nepūva. Bitkoinas taip pat turi visas šias savybes. Abiem atvejais vertė kyla iš to, kad tu tiki, kad kiti žmonės norės tavo bitkoinų/aukso, kad kažkas už juos bus pasirengęs mokėti didelius pinigus. Mes dažnai to patys nesuprantame, bet mokame tik už pasitikėjimą – tikime, kad kažkas turi vertę ir tikime, kad kiti žmonės tuo taip pat tiki“, – sako A. Čenys.

Deja, atkreipia dėmesį profesorius, žiūrint istoriškai, kaip ir auksas savo laiku pritraukdavo ne visai švarią, pusiau kriminalinę veiklą, taip vyksta ir su bitkoinu. Pavyzdžiui, tą rodo jo populiarumas Irane, kur, kaip įtariama, kriptovaliuta naudojama atsiskaitymui už nelegalias prekes ar net teroristinėms veikloms finansuoti.

Kokia bitkoino ateitis?

A. Čenys pripažįsta, kad ir pats kurį laiką buvo skeptiškai nusiteikęs dėl bitkoino ateities. „Aš žavėjausi kriptovaliutomis kaip technologijų, kriptografijos rezultatu, bet jų tiesiogine verte, išliekamąja verte abejojau. Dabar manau, kad bitkoinas išliks ilgam – negali kažkas vertinamas trilijonu dolerių, taip paprastai imti ir išnykti“, – įsitikinęs profesorius.

Anot jo, vis tik pinigais, kuriais būtų atsiskaitinėjama kiekvienoje parduotuvėje, bitkoinas greičiausiai netaps dėl jau minėtų trūkumų – lėtumo, brangumo, realizavimo sudėtingumo. Bet kaip vertės išsaugojimo elementas – panašu, kad išliks.

VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektorius pripažįsta, kad didesnį bitkoino populiarumą lemia ir faktai, kad kriptovaliutomis domisi bei pradeda prekiauti bankai, žymūs žmonės. Anot jo, tai ne tik kelia kainą, bet ir didina visuomenės pasitikėjimą.

„Nemanau, kad įsitraukdamas į šią veiklą E. Muskas iš esmės pakeitė kriptovaliutų populiarėjimo tendenciją, tačiau tai turėjo įtakos. Pripažįstame tai ar ne, mes labai dažnai žvelgiame į žymiausius ir populiariausius žmones pasaulyje, stebime, ką jie daro. Jei E. Muskas, sukūręs „Teslą“, pasitiki bitkoinu, tai kodėl aš neturėčiau tuo pasitikėti? Tokia yra pakankamai didelės dalies žmonių logika. Ir ji turi tam tikrą pagrindą“, – sako profesorius.

Esminė priežastis, kodėl kai kurie praranda investuotus pinigus

Jau ilgą laiką jūsų atlyginimas niekaip nekyla ir jau praradote viltis, kad su darbdaviu pavyks kažką suderinti? Investuojant kad ir labai nedideles sumas, galima susikurti gana stabilų papildomų pajamų šalinį. Kas žino, geriausiu atveju, galite susikurti ir antrą atlyginimą, o tada jau liks tik pagalvoti ar nuolatinį darbą pasilikti ar tiesiog jį mesti. Tačiau, investavimas ne visiems klostosi sėkmingai. Kodėl kai kurie žmonės praranda nemažas pinigų sumas – apibendriname žemiau.

Šiais laikais daug žmonių domisi kaip būtų galima prisidurti papildomų pajamų prie esamo atlyginimo. Vieniems pavyks gauti kelias dešimtis eurų per mėnesį kiti gauna mažiau, o dar kiti – žymiai didesnes pinigų sumas. Viskas priklauso nuo turimo kapitalo investavimui bei laiko, kuris skiriamas domėjimuisi apie investavimo objektus bei sritis.

Lengviausia būdas netekti pinigų – investuoti ten, kur neturite jokios patirties ir žinių. Jeigu jūs investuosite pinigus, sakykime, į Bitcoin kriptovaliutą, tikėtina, kad prarasite nemažą dalį pajamų. Taip būna dėl to, kad investavimas į populiarias sritis pritraukia naujokų dėmesį o kaip žinia – naujokai investuoja aklai ir mažai kuo domėdamiesi. Tad, investuojant į bet kokią sritį, pirmiausia reikia ją ištirti. Labiausiai jus neraminti turėtų prisiimama rizika.

Tam tikros sritys yra be galo rizikingos. Kriptovaliutos yra iš tų sričių, kur rizika – aukščiausio lygio. Tai reiškia, kad investuojant pinigus į kriptovaliutas, galima labai lengvai sudeginti savo kapitalą arba galite labai lengvai uždirbti krūvas pinigų. Viskas priklauso nuo jūsų turimų žinių ir strategijos veiksmingumo.

Kaip bebūtų, yra daug paprastesnių ir saugesnių būdų padidinti turimą kapitalą. Paprastai šnekant, nemažai žmonių investuojant į obligacijas. Tai geras pasirinkimas, tačiau atminkite – grąža nėra didelė. Kitiems pavyksta užsidirbti investuojant į akcijas, valiutas, auksą ir t.t. Bet, kaip išsirinkti geriausią priemonę – jums atsakys tik tam tikri informaciniai šaltiniai.

Labai lengva pinigus prarasti tuomet, kai jie investuojami nepaisant perspėjimų iš institucijų ar žinomų ekspertų. Taip pat nesunku prarasti pinigus juos investuojant į nelegalias schemas, tokias kaip – prekybą piramidės principu. Tad, labai gerai pasidomėkite sritimi, į kurią žadate investuoti asmenines lėšas.

Šaltinis: https://investicijosirfinansai.lt