Juvelyrika – investicinis auksas

Investicinis auksas: kodėl verta investuoti, kaip įsigyti ir saugoti

Investicinis auksas – aukso luitai ir monetos, skirti investavimui. Sužinokite, kodėl verta investuoti į auksą, kaip jį įsigyti Lietuvoje, saugoti bei parduoti.

Investicinis auksas – kodėl verta investuoti, kaip įsigyti ir saugoti Kas yra investicinis auksas?
Investicinis auksas – tai aukštos prabos fizinis auksas, perkamas ne papuošalų pavidalu, o luitų arba monetų forma, siekiant išsaugoti turto vertę ar investuoti. Paprastai investiciniu laikomas auksas, kurio grynumas yra ne mažesnis nei 99,5% (995 prabos) luitams ir ne mažesnis nei 90% (900 prabos) monetoms. Toks auksas dažnai yra atleistas nuo PVM mokesčio Europos Sąjungoje, todėl jį pirkti investicijai palankiau nei, pavyzdžiui, sidabrą (sidabrui PVM taikomas). Investiciniai aukso luitai gali sverti nuo 1 gramo iki 1 kilogramo ar daugiau, tačiau populiariausi yra 5 g, 10 g, 1 oz (31,1 g), 50 g, 100 g, 250 g ir 500 g luitai. Kiekvienas luitas paprastai turi sertifikatą, patvirtinantį jo svorį ir prabą, bei antspaudus su gamintojo ženklu. Investicinės aukso monetos – tai dažnai žinomos monetos, nukaldintos valstybių monetų kalyklų specialiai investiciniams tikslams (pvz., „Kanados Klevo lapas“, „Pietų Afrikos Krugerrand“, „Austrijos Filharmonijos“, „Australijos grynuolys“ ir kt.). Šios monetos neturi numizmatinės (kolekcinės) vertės, jų kaina tiesiogiai priklauso nuo jose esančio aukso kiekio.

Kodėl verta investuoti į auksą?

Auksas nuo seniausių laikų laikomas vertės simboliu ir „saugia užuovėja“ turto išsaugojimui. Štai kelios priežastys, kodėl žmonės pasirenka investuoti į investicinį auksą:

Vertės išsaugojimas: Ilguoju laikotarpiu auksas išlaiko perkamąją galią. Nors trumpalaikiai kainos svyravimai gali būti dideli, per dešimtmečius auksas dažnai spėja prisitaikyti prie infliacijos. Pavyzdžiui, už unciją aukso prieš 100 metų galėjai įsigyti gerą kostiumą ir šiandien – vis dar gali (aukso vertė pakilo tiek, kiek pakilo kainos).
Draudimas nuo ekonominių krizių: Auksas vertinamas kaip „užuovėja“ neramumų metu. Kai finansų rinkose krizė, akcijų ar valiutų vertės krenta, investuotojai dažnai perkelia kapitalą į auksą, todėl jo kaina kyla. Turėdamas aukso portfelyje, investuotojas tam tikra prasme apsidraudžia – jei krenta kitos investicijos, auksas gali kompensuoti nuostolius savo brangimu.
Likvidumas ir pripažinimas pasaulyje: Investicinis auksas pripažįstamas globaliai. Aukso luitus ar garsias monetas galima parduoti bet kurioje šalyje – visur žinoma jų vertė pagal pasaulinę aukso kainą. Tai tarptautinė valiuta be sienų. Skirtingai nuo, tarkime, nekilnojamojo turto, auksą parduoti galima greičiau – praktiškai per dieną, bet kurioje pasaulio vietoje.
Nėra kredito rizikos: Laikant auksą tiesiogiai savo nuosavybėje, jūs nepriklausote nuo jokios finansų institucijos patikimumo. Bankai gali bankrutuoti, obligacijų emitentai – nemokėti, o fizinis auksas visuomet lieka jūsų rankose kaip apčiuopiamas turtas.
Diversifikacija: Įtraukus auksą į investicijų portfelį, jis gali padėti subalansuoti riziką. Auksas dažnai juda priešinga kryptimi nei akcijos ar obligacijos, todėl dalis portfelio aukse padeda sumažinti bendrus svyravimus.

Žinoma, auksas neteikia palūkanų ar dividendų – jo nauda investuotojui pasireiškia tik per kainos augimą laikui bėgant arba bent jau vertės išlaikymą. Todėl paprastai rekomenduojama aukse laikyti dalį (pvz., 5–15%) savo investicinio portfelio, o ne viską. Kaip įsigyti investicinio aukso Lietuvoje?

Yra keletas būdų, kaip galima nusipirkti investicinio aukso:

Komerciniai bankai: Kai kurie bankai parduoda investicinio aukso luitus ar monetas. Lietuvoje ne visi bankai teikia šią paslaugą, tačiau verta pasiteirauti didžiuosiuose bankuose. Bankuose perkamas auksas bus autentiškas, su sertifikatais, tačiau antkainis gali būti didesnis nei pas specializuotus prekiautojus.
Specializuotos aukso parduotuvės ir prekiautojai: Veikia įmonės, besispecializuojančios tauriuosiuose metaluose (pvz., „Florinus“, „Tavex“, „Lietuvos monetų kalykla“ ir kt.). Jos siūlo įvairių svorių luitus, žymias monetas, nustato kainą pagal pasaulinę rinką su tam tikru antkainiu. Pirkimas gali vykti jų fizinėse parduotuvėse arba internetu su pristatymu. Svarbu rinktis patikimus, licencijuotus pardavėjus.
Aukcionai ir kolekcininkai: Kartais investicinio aukso monetų galima rasti numizmatų mugėse ar interneto aukcionuose. Tačiau perkant ne iš oficialaus prekiautojo, reikia labai saugotis padirbinių ir įvertinti monetos būklę. Jeigu nesate ekspertas, geriau rinktis oficialius kanalus.
Lombardai / supirkimo punktai: Teoriškai aukso galima rasti ir lombarduose, kur žmonės užstatė ar pardavė monetas ar luitus. Tačiau čia taip pat būtina išmanyti, kad nepermokėtumėte ir gautumėte tikrą daiktą. Šis būdas labiau rizikingas, skirtas gerai nusimanantiems.

Perkant auksą, reikia atkreipti dėmesį į pardavėjo taikomą maržą (skirtumą tarp aukso rinkos kainos ir pardavimo kainos), taip pat pasidomėti, ar pardavėjas atpirktų auksą, jei norėtumėte parduoti. Lietuvoje ir ES investicinis auksas (atitinkantis kriterijus) parduodamas be PVM, tad pirkdami neturėtumėte mokėti 21% brangiau – jei kažkas taiko PVM, greičiausiai tai ne investicinio aukso kategorija.

Aukso saugojimas

Įsigijus fizinio aukso, svarbu pagalvoti, kur jį saugiai laikyti:

Namų seifas: Daugelis laiko auksą namuose, įmontuotame seife. Tai suteikia tiesioginę prieigą prie turto. Renkantis šį būdą, investuokite į kokybišką, gerai paslėptą seifą ir nesigirkite apie savo aukso atsargas pašaliniams – vagystės rizika visada egzistuoja. Taip pat verta apdrausti turtą (yra draudimo polisai, apimantys brangiųjų metalų vagystę).
Banko saugykla / depozitinė dėžutė: Bankai nuomoja individualias seifo dėžutes savo saugyklose. Tai labai saugus būdas – bankų saugyklos gerai saugomos, saugesnės nei namų seifai. Trūkumai: reikės mokėti metinį mokestį už nuomą, taip pat norint pasiekti auksą – vykti į banko skyrių darbo metu. Be to, kai kurie bankai apsiriboja atsakomybe už turinį (nors paprastai rizika minimali).
Specializuotos saugyklos užsienyje: Yra galimybė laikyti auksą užsienio saugyklose, pavyzdžiui, Šveicarijoje, Singapūre ir pan., perkant per tam tikrus brokerius. Tuomet auksas saugomas profesionaliai, bet jis fiziškai nepasiekiamas ranka – tėra popieriai, patvirtinantys nuosavybę. Tai daugiau tinka stambiems investuotojams, diversifikuojantiems saugojimo vietas.

Svarbu reguliariai tikrinti savo aukso būklę (ypač jei laikote drėgnesnėje aplinkoje – nors auksas nerūdija, monetos gali turėti vario priemaišų ir oksiduotis). Laikykite luitus su sertifikatais, nemaišykite sertifikatų tarp luitų. Geriausia neišpakuoti monetų ar luitų iš originalios pakuotės, kad išsaugotumėte jų „proof“ būklę (tai svarbu perkant, pvz., „Credit Suisse“ luitus su plastikinėmis kortelėmis-sertifikatais).

Kaip parduoti investicinį auksą?

Investicinio aukso likvidumas yra didelis – parduoti jį nesunku:

Galite kreiptis į tą patį banką ar pardavėją, iš kurio pirkote – daugelis siūlo ir atpirkimo paslaugą, tik atperka šiek tiek pigiau nei pardavimo kaina (uždarbis jiems – skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainos).
Yra įmonių, superkančių auksą (tiek papuošalus laužui, tiek investicinį). Investicinį auksą paprastai įvertina geriau nei laužą, ypač jei turite sertifikatus ir nepažeistą formą.
Galima parduoti kitiems investuotojams tiesiogiai, per skelbimus ar forumus, tačiau tokiu atveju vėlgi svarbu būti atsargiam – sandorį geriausia atlikti saugioje vietoje, patikrinus banknote ar atskaičius tikrą pinigų sumą.

Pardavimo metu kaina dažniausiai nustatoma pagal tą dieną galiojančią aukso biržos kainą (už Trojos unciją) su tam tikru nukrypimu. Jei auksas supakuotas, su sertifikatais – jis vertingesnis nei be jų (bet vis tiek viską lemia gramo kaina). Investicinis auksas, skirtingai nei kolekcinės monetos, nepasižymi numizmatine verte, todėl pirkėjas mokės tik už aukso svorį. Į ką dar atkreipti dėmesį?

Autentiškumas: Pirkdami auksą, ypač ne iš oficialaus banko, galite norėti patikrinti jo tikrumą. Yra specialūs prietaisai (ultragarsiniai, rentgeno fluorescentiniai) arba paprastesni testai (patikrinimas magnetu – grynas auksas nemagnetiškas; svorio ir tūrio sutikrinimas – auksas labai tankus). Jei kyla abejonių, kreipkitės į juvelyrą ar ekspertą.
Kainos svyravimai: Pasiruoškite, kad aukso kaina rinkoje svyruos. Nebijokite, jei pirkote ir po mėnesio kaina nukrito 5% – auksas skirtas ilgalaikiam investavimui. Savo investicijos sėkmę vertinkite ilgesniu laikotarpiu.
Sandėliavimo dokumentai: Jei laikote auksą banke arba trečiosios šalies saugykloje, saugokite visus dokumentus, patvirtinančius jūsų nuosavybę. Taip pat informuokite artimuosius (kuriais pasitikite) apie turto egzistavimą, kad ištikus netikėtumui (pvz., jūsų mirčiai), auksas nebūtų „pamirštas“.

Išvada

Investicinis auksas yra populiarus būdas apsaugoti savo santaupas nuo infliacijos ir ekonominio neapibrėžtumo. Laikydami dalį savo turto fiziniame aukse, įgyjate apčiuopiamą vertybę, pripažintą visame pasaulyje. Svarbu atsakingai įsigyti auksą – rinktis patikimus tiekėjus, saugiai jį laikyti ir suprasti šios investicijos tikslą. Nors auksas neduoda pajamų, jis suteikia finansinio saugumo jausmą, o tinkamu metu parduotas gali atnešti ir pelno. Kaip ir su bet kuria investicija, verta pasidomėti bei pasikonsultuoti prieš perkant, tačiau daugelis investuotojų per laiką įsitikina, kad auksas – patikima turto draudimo forma, išlaikanti savo žavesį ir vertę per amžius.

Lietuvos kapitalo rinką augintų mūsų finansų žinios: kodėl ir kaip?

Nedidelis mažmeninių investuotojų skaičius vietinėje rinkoje, mažas vertybinių popierių biržos likvidumas rodo, kad Lietuvos kapitalo rinka yra dar tik pradinėje vystymosi stadijoje. Pasak ekspertų, pagreičiui šioje srityje įgauti būtina šviesti visuomenę finansinio raštingumo klausimais ir spręsti reguliacines problemas, apsunkinančias bendrovių patekimą į vertybinių popierių biržą bei ribojančias galimybę finansų įstaigoms informuoti gyventojus investiciniais klausimais.

Šiuo metu Lietuvos bankuose laikomų indėlių suma sudaro apie 19 mlrd. eurų – tai gyventojų santaupos, kurios nėra įdarbinamos kapitalo rinkoje. Pasak ekspertų, viena iš priežasčių, kodėl gyventojai lėšų neinvestuoja, yra informacijos apie alternatyvias investavimo galimybes ir finansinio raštingumo stoka.

„Plona riba, kas Lietuvoje laikoma mažmeninių investuotojų informavimu, o kas rekomendacija, apsunkina klientų švietimą investiciniais klausimais. Dėl to finansų rinkos dalyviai vengia skirti didelį dėmesį plačiam gyventojų informavimui apie investicinius produktus, orientuojasi į profesionalius investuotojus, o tai nėra efektyvu – santaupų pandemijos metu sukaupė visi namų ūkiai ir jei jos nebus įdarbintos, ilgainiui dar labiau nuvertės dėl infliacijos“, – spalio 1 d. Vilniuje Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Europos Audito Rūmų ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) surengtoje konferencijoje „Kapitalo rinkų plėtra Baltijos šalyse“ kalbėjo LBA Finansų rinkų komiteto pirmininkas Vytautas Eidukaitis.

Kas svarbiau – pasiūla ar paklausa?

„Situacija vietinėje kapitalo rinkoje liūdna – „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių birža šiuo metu naudojasi apie 16 tūkstančių gyventojų, dar apie 40 tūkstančių asmenų lėšas nukreipia į sutelktinio finansavimo platformas. Sudėtingas investavimo platformų funkcionalumas, vartotojui draugiškos (angl. user-friendly) aplinkos neužtikrinimas lemia tai, kad didelė dalis žmonių tiesiog pasirenka naudotis nereguliuojamomis platformomis ir investuoja į užsienio rinkas, tuo tarpu Lietuva šias lėšas praranda”, – sakė Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.

Praėjusiais metais akcinė bendrovė „Ignitis grupė“ įgyvendino pirminį viešąjį akcijų siūlymą, kurio metu pritraukė apie 450 mln. eurų. Pasak bendrovės finansų direktoriaus Jono Rimavičiaus, sėkmingas vertybinių popierių išplatinimas rodo ne tik gerą bendrovės pasirengimą šiam procesui, bet ir tai, kad investicijų pasiūla rinkoje yra maža.

„Ignitis grupės“ pirminis viešas akcijų siūlymas buvo didžiausias Baltijos šalių istorijoje ir dukart didesnis nei visi iki šiol Lietuvoje vykę pirminiai akcijų siūlymai. Emisijos metu pritraukėme apie 7 tūkstančius mažmeninių investuotojų – didelis investuotojų susidomėjimas rodo, jog ne tik paklausa, bet ir pasiūla kapitalo rinkoje yra nepakankama. Kuo daugiau bendrovių įžengs į vertybinių popierių biržą Lietuvoje, tuo greičiau vystysis kapitalo rinka ir natūraliai išaugs mažmeninių investuotojų skaičius ir jų investavimo žinios“, – sakė J. Rimavičius.

Investicijų pritraukimui šiuo metu ruošiasi ir akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Iki 2030 metų bendrovė planuoja pritraukti apie 7 mlrd. eurų, pirminiame etape bus išleista 300 mln. eurų vertės obligacijų emisija.

„Rengdamiesi investicijų pritraukimui, nemažai diskutuojame apie mažmeninius investuotojus – ar bendrovei apsimoka lėšas pritraukinėti iš plačiosios auditorijos, kai žinome, jog Vilniaus biržoje šiuo metu nėra nei 20 tūkstančių investuotojų? Manau, kad papildomos skatinimo priemonės valstybės lygmeniu, pavyzdžiui, mokesčių lengvatos, galėtų padėti išspręsti šį klausimą. Lyderystė, aiški komunikacija ir švietimas turėtų būti raktas į kapitalo rinkos plėtrą ir vystymą“, – konferencijoje teigė AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Finansinis švietimas – nuo mokyklos suolo

„Jeigu reikėtų pasirinkti vieną dalyką, kurį turime įgyvendinti, kad kapitalo rinka įgautų pagreitį, tai neabejotinai būtų finansinis raštingumas. Finansų valdymo pagrindų turime mokyti mokyklose, nes investuoti lengviausia pradėti tuomet, kai dar nėra ką prarasti. Jei išmokysime jaunuolius investuoti nedidelėmis sumomis, įžengę į darbo rinką jie žymiai geriau supras pinigų vertę, jų panaudojimo galimybes ir įvairius investavimo produktus“, – įsitikinęs Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Ekspertai sutaria, kad, planuojant strateginius žingsnius, kaip vystyti kapitalo rinką, svarbu atsižvelgti į visų visuomenės grupių interesus – jaunimo ir vyresnių asmenų. Pasak V. Eidukaičio, apie 38 proc. Lietuvos gyventojų geba naudotis informacinėmis technologijomis, tačiau dažniausiai tai yra jaunesnio amžiaus žmonės. Tuo metu daugiau santaupų sukaupę yra vyresni gyventojai, kuriems priimti sprendimą dėl investicinių produktų – kur kas sudėtingiau.

„Tūkstantmečio ir Z kartos atstovai yra labai imlūs naujovėms ir technologijoms, todėl jiems nesudėtinga susigaudyti skirtingose platformose, jie domisi finansų temomis ir, manau, ateityje galėtų aktyviai įsitraukti į vertybinių popierių biržą. Tuo metu vyresniems asmenims, kuriems trūksta žinių apie finansų valdymą, reikia daugiau alternatyvių investavimo priemonių, tokių kaip pensijų fondai, per kuriuos profesionalūs investicijų valdytojai lėšas nukreiptų į kapitalo rinką“, – teigė J. Govina.

Latvija įgyvendina planą

Patirtimi, su kokiais iššūkiais ir klausimais vystant kapitalo rinką susiduriama kaimyninėje Latvijoje, konferencijoje dalijosi šios šalies Finansų ir kapitalo rinkos komisijos pirmininkė Santa Purgailė.

„Latvijos ir Lietuvos situacija yra panaši – abi šalys susiduria su mažmeninių investuotojų stygiumi, mažu vertybinių popierių biržos likvidumu. Norėdami paspartinti Latvijos kapitalo rinkos plėtrą, parengėme 10 žingsnių programą, kurioje ir iškėlėme esminius tikslus – padidinti valstybės įsitraukimą, skatinant spartesnį kapitalo rinkos vystymą, plėsti galimybes bendrovėms prekiauti savo vertybiniais popieriais ir ieškoti būdų, kaip padidinti investuotojų aktyvumą“, – kalbėjo S. Purgailė.

Latvijos 10 žingsnių programoje numatytas aktyvesnis valstybės valdomų įmonių įsitraukimas į kapitalo rinką, priemonės, padėsiančios bendrovėms pasirengti akcijų ir obligacijų platinimui, reguliacinės kapitalo rinkos aplinkos auditas. Taip pat aktualizuojamas aktyvus valstybės vaidmuo šviečiant visuomenę finansinio raštingumo klausimais – tam parengtas septynerių metų planas.

Saulės parkai galimybė įmonėms mažiau mokėti už elektrą

Lietuvoje dar yra labai daug galimybių plėtoti energetiką iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI). Vienas iš tokių išteklių saulė, kurios skleidžiama energija nieko nekainuoja. Nors šalyje jau įkurti keli saulės parkai, tačiau jų galėtų būti daugiau, tuo labiau, kad saulės jėgainių įrengimo dalį išlaidų kompensuoja Europos Sąjunga. Lietuvoje numatyta išdalinti 16 mln. eurų per 2019-2022 metus AEI diegti. Paramą gali gauti ir gyventojai, ir juridiniai asmenys.

Saulės parkai įmonėms gamina pigią elektrą

Juridiniai asmenys gali gauti apie 30 % paramą saulės jėgainėms, kurios būtų įrengtos ant pastatų stogų, žemės ar saulės parkuose. Pirkti elektrinę iš parkų apsimoka, nes:

Gaunate tą pačią paramą, kaip ir statydami ant stogo.
Sutaupote laiką ir energiją elektrinės projekto rengimui, statyboms.
Saulės parkai nuolat prižiūrimi už nedidelį kasmetinį mokestį, todėl nereikia sukti galvos, ką daryti elektrinei sugedus.
Geras sprendimas, kai reikia ypač didelės jėgainės, kuri netilptų ant stogo.
Saulės moduliai turi idealų pasvirimo kampą, todėl jėgainė maksimaliai gamina energiją.

Saulės parkuose gaminama elektra būtų apie tris kartus pigesnė nei įprasta jos kaina, todėl labiausiai apsimoka įsigyti jėgaines tiems verslams, kurių patalpose sunaudojama daug elektros. Sakykime, jeigu per mėnesį elektra įmonei kainuoja 1000 eurų, tai įsigijus jėgainę – kainuotų apie 330 eurų. Per metus pavyktų sutaupyti daugiau nei 8000 eurų.

„Saulės grąža“ padės gauti paramą

Kokie saulės parkai yra Lietuvoje ir kokios sąlygos juose rezervuoti jėgainę verslui, sužinosite apsilankę interneto svetainėje saulesparkai.lt.

Palankias sąlygas įmonėms teikia patyrusi „Saulės grąža“ komanda. Ji vysto saulės parką Kuršėnuose, į pabaigą eina 4 šio parko etapas, kuriame galima rezervuoti jėgainę. Parkas pradės veikti rugsėjo mėnesį, jame įdiegti pažangūs, dvipusiai moduliai, kurių 1 kW galios turėtų sugeneruoti 1077 kWh elektros per metus.

Įsigyjant elektrinę saulės parkuose verslas gali gauti 30 % paramą, daugiausiai 200 000 eurų vienam projektui. Bendradarbiaujant su „Saulės grąža“ patyrę įmonės specialistai padės teisingai parengti dokumentus subsidijai gauti.

„Luminor Investor“ apyvarta pirmąjį metų ketvirtį augo beveik perpus ir siekė 218 mln. eurų

Populiariausios akcijos: „Tesla“, „GameStop Corp.“ ir „Fuelcell Energy“

Investavimo platformos „Luminor Investor“ duomenys rodo, kad Baltijos šalių investuotojai pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė beveik du kartus daugiau sandorių ir investavo beveik pusantro karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikiančios platformos naudotojai daugiausiai pirko „Tesla“, „GameStop Corp.“ ir „Fuelcell Energy“ akcijas, o iš viso sudarė daugiau nei 22 tūkst. sandorių.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, kaip ir pernai, „Luminor“ klientai daugiausiai pirko JAV elektromobilių gamintojos „Tesla“ akcijų – iš viso už daugiau nei 7 milijonus eurų. Per 2020-uosius metus į „Tesla“ „Luminor“ klientai iš viso investavo 21 milijoną eurų.

Į populiariausių akcijų trejetuką šiemet pateko ir JAV vaizdo žaidimų ir buitinės elektronikos prekybininkė „GameStop Corp.“ bei JAV energetikos bendrovė „Fuelcell Energy“. Į „GameStop Corp.“ akcijas „Luminor“ klientai investavo beveik 4,4 milijono eurų, į „Fuelcell Energy“ – 3,8 milijono eurų.

„Pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad susidomėjimas investavimu Baltijos šalyse ir toliau sparčiai auga. Platformos apyvarta siekė 218 milijonų eurų ir buvo 43 proc. didesnė nei tuo pačiu metu pernai. Populiariausių akcijų trejetuke ir toliau pirmauja „Tesla”, tačiau jame nebematome „Berkshire Hathaway Inc. B“ ir „Apple“ akcijų, kurios pernai užėmė antrą ir trečią vietą pagal prekybos apimtis. Tai, kad prieštaringai vertinamos „GameStop“ akcijos neliko be dėmesio, leidžia teigti, kad Baltijos šalių investuotojams avantiūrizmas ir rizika taip pat nesvetimi“, – pastebi banko „Luminor“ taupymo ir investavimo produktų vystymo skyriaus vadovas Baltijos šalims Rolandas Juteika.

Pagal sudarytų sandorių skaičių šių metų pirmąjį ketvirtį populiariausios buvo „Tesla“, „GameStop Corp.“, „Nokia Oyj“, „Apple Inc.“ ir „Nio Inc.“ akcijos. Iš viso sudaryta daugiau nei 22 tūkst. sandorių, beveik dvigubai daugiau nei pirmąjį 2020 metų ketvirtį, kuomet „Luminor Investor“ naudotojai sudarė apie 12 tūkst. sandorių.

2020 metais „Luminor Investor“ apyvarta siekė 626 milijonus eurų ir buvo 38 procentais didesnė nei bendra visų trijų Baltijos šalių akcijų biržos apyvarta, kuri siekė 453 milijonus eurų.

„Paprastai Baltijos šalių namų ūkiai investuoja 5 kartus mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis, tačiau tiek pernai, tiek pirmąjį šių metų ketvirtį „Luminor Investor“ klientų investicijų apimtys buvo didelės. Tam įtakos turėjo ir išplėstas platformos funkcionalumas – automatizuoti klientų identifikacijos ir pinigų pervedimo sprendimai. Daug investuojame į klientų patirties gerinimą, todėl platforma lengva naudotis ir patyrusiems, ir pradedantiems investuotojams“, – sako R. Juteika.

Visos galimybės norintiems turėti savo saulės elektrinę

Lietuva tapo viena iš pirmųjų šalių visame pasaulyje, kurioje saulės elektrinės yra prieinamos ir kompensuojamos kiekvienam gyventojui. Net ir gyvenantys butuose gali nusipirkti dalį elektrinės, esančios saulės parke. Jos gaminama elektra pervedama į elektros tinklus ir atsiimama bet kurioje vietovėje – bute, name, sodyboje, elektromobilio aikštelėje. Gyventojai aktyviai naudojasi šia galimybe ir įsigyja saulės elektrines saulės parkuose ar įsirengia ant nuosavų namų stogų. Per metus net 3 kartus išaugo gaminančių vartotojų įrengta bendra elektrinių galia. 2021 metų sausio mėnesį ji siekė 65 MW.

Saulės elektrinės prieinamos ir neturintiems reikiamų finansų

Dažnas klausimas – kiek pinigų reikės saulės elektrinės įrengimui ar įsigijimui saulės parke? Specialistai sako, jog pirmiausia reikia paskaičiuoti, kiek elektros sunaudojama per metus. 4 asmenų šeimai ir namo elektros poreikiams dažnai užtenka 5 kW galios jėgainės, kuri per metus pagamins 5000 kWh elektros. Tokios galios elektrinei įsirengti reikės apie 4000 eurų, tačiau gavus Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paramą, kainuotų apie 2400 eurų. Per metus gaminantis vartotojas sutaupytų apie 600 eurų elektros išlaidoms.

Saulės elektrinės gali būti įsigyjamos su paskola. Pavyzdžiui, SWEDBANK suteikia nuo 3000 iki 20 000 eurų paskolą, kuriai nereikalingas pradinis įnašas, paskolos metinės palūkanos – 4,9 %. Taigi, neturintys reikiamų finansų saulės jėgainėms gali tiesiog pasiimti paskolą ir atsiskaityti su banku tais pinigai, kuriuos sutaupys elektrai. Anksčiau aprašytame pavyzdyje, sutaupant 600 eurų per metus, elektrinę gaminantis vartotojas išsimokėtų per 3-4 metus. Jam nereiktų iš savo kišenės investuoti nė euro. Po 3-4 metų teliktų džiaugtis apie 3 kartus mažesnėmis sąskaitomis už elektrą.

Parama saulės elektrinėms

Su parama saulės elektrinės atsiperka per 4-7 metus. Jos dydis siekia 323 euro už 1 kW instaliuotos galios. Nuo 2021 metų – dar viena naujovė! Bus galima padidinti jau turimos saulės jėgainės galią ir gauti kompensaciją, bus mokama 243 euro už saulės modulį be inverterio.

Nepraleiskite progos dar šiais metais gauti paramą saulės elektrinėms, kad galėtumėte naudoti aplinkai draugišką ir pigią energiją.

Kodėl rinktis komercines patalpas Vilniaus senamiestyje?

Parduodamos komercinės patalpos Vilniuje tampa perspektyvi vieta naujam ar senam verslui augti ir tobulėti. Kaip verslininkas geriau nei kas kitas suprantate, kad Jūsų biuro vieta yra nepaprastai svarbi. Tad, kodėl parduodamos komercinės patalpos Vilniaus senamiestyje yra kaip tik Jums?

Komercinių patalpų vieta mieste yra ypač svarbi. Miesto centre – senamiestyje dirbantys ir gyvenantys žmonės pasižymi tam tikra energija. Čia renkasi unikalios asmenybės, pasižyminčios greitumu ir gyvumu, konkurencingi darbuotojai siekiantys augti kartu su Jūsų verslu.

Judri senamiesčio aplinka natūraliai leidžia Jums sutikti ir bendrauti su kitais žmonėmis, būsimais darbuotojais ar verslo partneriais. Prie Vilnelės parduodamos komercinės patalpos Vilniuje yra traukos centras kiekvienam praeiviui ir gyventojui.

Vykstate į darbą mašina ar viešuoju transportu, o gal dviračiu. Parduodamos komercinės patalpos Vilniuje prisitaiko prie kiekvieno būsimo darbuotojo. Patogi susisiekimo vieta išlaiko ir kviečia naujus bendradarbius.

Jūsų verslas yra matomas kiekvieno. Ar tai būtų nuolatiniai klientai, gyvenantys visai čia pat Paupio kvartaluose, ar pro šalį vaikštantys senamiesčio lankytojai.

Vilniaus centre, kur gyventoju populiacija yra tanki ir vyksta nuolatinis žmonių judėjimas, yra didesnis šansas Jums tapti pastebėtais. Įmonės vardas, prekės ženklas bus įsimintas ir atpažįstamas daugelio.

Paupys.lt parduodamos komercinės patalpos Vilniuje suteikia daug daugiau galimybių augti ir kurti pažįstamų tinklą. Čia greičiau ir lengviau užmegsite profesinius santykius. Juk Jus nuolatos supa daugybė potencialių klientų ir bendradarbių.

Jūsų verslą nuolatos sups laisvi mąstytojai ir naujos idėjos. Kas žino, galbūt savo kitą didelį partnerį sutiksite pietaudami bendro naudojimo erdvėse ar leisdami laiką terasoje?

Parduodamos komercinės patalpos Vilniuje leidžia Jums būti centre didžiulės bendruomenės. Senamiestis keičiasi, auga ir tampa nepaprasta vieta verslui, o Jūs ir Jūsų darbuotojai esate viso to širdyje. Čia ambicingi ir sunkiai dirbantys vizionieriai gali tapti Jūsų verslo dalimi.

Paupys.lt parduodamos komercinės patalpos Vilniuje kuria palankią atmosferą darbui. Ambicinga ir siekianti aplinka, patogus susisiekimas, bendruomenė, tinklų kūrimas yra vienoje ir lengvai pasiekiamoje Vilniaus senamiesčio erdvėje.

Parduodamos komercinės patalpos Vilniuje yra visiems vykdantiems inovatyvią, kūrybišką veiklą, visiems kuriantiems produktus ir paslaugas bei norintiems idėją paversti verslu.

Kiek kainuoja saulės jėgainės?

Žmonės vis dažniau renkasi saulės jėgainės, todėl gali susidaryti įspūdis, jog jos yra nebrangios. Juk Lietuvoje žmonės dažnai skundžiasi, jog neturi pinigų. Tačiau randa santaupų, kurias gali skirti brangiai saulės jėgainei. Saulės jėgainės yra brangios, tačiau svarbu žinoti kelis dalykus. Pagrindinis – jos atsiperka. Jei pasirinksite saulės jėgainę, galėsite ateityje sutaupyti nemažą sumą, nemokant už elektros energiją. Todėl saulės jėgaines dažnai renkasi ne tik tie, kurie yra pasiturintys, bet ir atvirkščiai. Jas dažnai renkasi tie, kurie yra taupūs ir nori mokėti pigiau. Elektros energija šiuo metu yra ne itin brangi, tačiau ji brangsta. Todėl verta pasirinkti saulės jėgainę ir negalvoti apie tai, jog ateityje reikės brangiau mokėti už elektros energiją. Kiek kainuos saulės jėgainė priklauso nuo to, kiek per mėnesį sunaudojate elektros energijos. Kuo daugiau sunaudojate, tuo brangiau reikės mokėti už saulės jėgainę. Tačiau turėkite omenyje, jog ji atsipirks per 10 metų, o gal net ir greičiau. Likusius 10 – 20 metų galėsite naudotis saulės jėgaine nemokamai. Perkant saulės jėgainę yra svarbu žinoti kelis dalykus:

Dalį sumos grąžina valstybė. Jei norite sutaupyti, tuomet neieškokite kuo pigesnės saulės jėgainės, o tiesiog kreipkitės dėl paramos. Ji yra skiriama visiems, kurie atitinka reikalavimus. Reikalavimai yra nedideli, todėl, jei pirkote naują saulės elektrinę savo namui, galite būti tikras, jog bus skirta parama. Kiek valstybė grąžins priklauso nuo to, kiek Jūs mokėsite už saulės elektrinę. Kuo brangiau mokėsite, tuo daugiau grąžins. Svarbu žinoti, jog būtinai turite užpildyti paraišką, kai bus leidžiama tai daryti. Priešingu atveju Jums nebus grąžinta suma. Pasidomėkite, kada bus galima pildyti paraiškas ir atgaukite dalį sumos.
Svarbu žinoti tai, jog galima rinktis paskolą. Dažniausiai žmonės bijo paskolų ir stengiasi jų vengti. Tačiau svarbu žinoti, jog pasirinkę paskolą, Jūs galite sutaupyti. Mokėti įmokas reikės, tačiau greičiausiai nesijaus, jog mokate paskolą. Taip bus dėl to, nes mokamos įmokos bus panašaus dydžio į mokamą sumą už elektros energiją. Taigi, pasirinkę paskolą Jūs mokėsite panašiai kas mėnesį, o po 10 metų Jums nebereikės mokėti už elektros energiją.

Saulės elektrinės kainuoja įvairiai. Kaina priklauso nuo to, kokio galingumo Jums reikės saulės jėgainės. Nesvarbu, kiek mokėsite, svarbu tai, jog ji atsipirks. Jei esate taupus žmogus, pasirinksite saulės jėgainę.

Solet Technics – kokybiškos saulės jėgainės

Žirmūnų 139, Vilnius

852363691

https://www.solet.lt/technics/

info(eta)solet.lt

Ilgalaikės verslo paskolos skaitmenizacijai ir apyvartinių lėšų trūkumui

Valstybė siūlo verslui pasinaudoti ilgalaikėmis verslo skatinimo finansinėmis priemonėmis. Tikimasi, kad jos padės sukurti tvarią, stabilią ir augančią ekonominę situaciją Lietuvoje. Atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos sukeltus padarinius, valstybė siūlo ilgalaikes priemones, kurios padidintų gamybos įmonių skaitmeninių technologijų produktyvumą.

Verslo paskolos, pagal ilgalaikę priemonę „Alternatyva“ suteikiamos per alternatyvius finansuotojus. Šiai priemonei skirta 50 mln. eurų. Pagal INVEGA paskaičiavimus, iki 2020 12 31 planuojama, kad bus panaudota 34 mln. eurų. Galima pasinaudoti ir kitomis verslo paskolomis (PRP, AKF2, VSF 2014-2020), kurioms skirta 34 mln. eurų. Šiomis investicijomis siekiama padėti skaitmenizuoti ir robotizuoti Lietuvos gamybos įmonių procesus.

85 % gamybinio sektoriaus darbuotojų dirba žemo ar žemo-vidutinio technologinio išsivystymo gamybos įmonėse. Lietuvoje tik 22 % įmonių priklauso vidutinio-aukšto technologinio išsivystymo lygiui. Gamybos įmonėms sunku konkuruoti su aukšto technologinio lygmens Europos Sąjungos bendrovėmis. Automatizacijos procesų diegimas padidintų gamybos įmonių produktyvumą ir efektyvumą, daugiau savo produkcijos jos galėtų eksportuoti.

Taip pat ilgalaikės finansavimo priemonės skirtos tvariam verslui, norinčiam investuoti į atsinaujinančių energijos šaltinių bei ekonominės infrastruktūros projektus. Šios investicijos turėtų sumažinti aplinkos taršą, pritraukti užsienio investuotojus, taip pat skatinti šalies ekonomiką ir išlaikyti darbo vietų skaičių.

„Alternatyva“ priemonės finansuotojas „Noviti Finance“

Norintys pasinaudoti „Alternatyva“ verslo paskolomis, įmonių atstovai gali kreiptis į alternatyvų finansuotoją „Noviti Finance“. Ši priemonė tinka ir smulkioms, vidutinėms įmonėms, norinčioms kurti tvarų verslą ir padidinti apyvartines lėšas. „Alternatyva“ lėšomis gali būti refinansuojamos verslo paskolos, jeigu paskolų gavėjams pagerinamos finansavimo sąlygos. Didžiausia suma, kuria įmonė gali pasinaudoti – 200 000 eurų.

„Noviti Finance“ – tai patikimas finansuotojas. Kreipiantis dėl verslo paskolų ir pateikus prašymą, jis apsvarstomas per vieną darbo dieną ir pateikiamas individualus pasiūlymas. Po sutarties pasirašymo pinigai pervedami per 2 valandas. Taigi, gauti finansavimą užtrunka vos vieną darbo dieną.

Verslininkai, patyrę nuostolių dėl COVID-19 gali pasinaudoti ir kitomis verslo skatinimo priemonėms, pavyzdžiui „Portfelinės garantijos 2“. Šios verslo paskolos galėtų išspręsti apyvartinių lėšų trūkumą. Finansavimą taip pat galima gauti per „Noviti Finance“.

Sėkmingas investavimas visada reikalauja atitinkamo domėjimosi

Svetainė naudinga investuotojams, finansininkams bei žmonėms, siekiantiems pagerinti savo asmeninių finansų būklę

Norite tapti investuotoju, kuris kas mėnesį galėtų džiaugtis gaunamomis pajamomis? Tam pirmiausia reikia atitinkamo biudžeto. Jeigu norite iš tokių investicijų dar ir pragyventi, tuomet pinigų suma, kuri bus padedama investavimui, turės būti gana nemaža. Atminkite, kad tokiais atvejais, išlieka rizika pinigų netekti, sumažinti kapitalą ar patirti kitus nuostolius. Pradedantys investuotojai turi suprasti, kad investavimas gali būti ne tik pelningas, bet ir nuostolingas.

Tam, kad sėkmė jūsų neapleistų ir pajamas gautumėte reguliariai, turite rinktis sritis, kurios laikomos mažiausiai rizikingomis. Naivu tikėtis, kad pajamos bus garantuotos investuojant pinigus į tokius objektais ar sritis, apie kurias nieko neišmanoma. Tad, tai reiškia, kad investuojant pinigus bet kokiu atveju teks domėtis.

Tikrai nebūna taip, kad investuojantys pinigus paprasčiausiai niekuo nesidomi. Žinoma, būna tokių atvejų ir jie dažniausiai baigiasi pinigų netekimu. Sėkmingos investicijos atliekamos tik tuomet, kai išsiaiškinama viskas iki menkiausių smulkmenų. Sritis, kuri pasirenkama investavimui, turi būti nuodugniai išanalizuota. Tik tuomet bus aišku kokį rizikos lygį prisiima investuotojas.

Kaip bebūtų, jeigu norėtumėte investuoti asmeninius pinigus į tokias sritis, kur per metus būtų galima uždirbti vos kelis procentus, tuomet daug galvoti nėra reikalo. Tiesiog tuomet naudingiausia būtų kreiptis į bankus, o šie jau galės pasiūlyti obligacijas, akcijas bei kitas investavimo priemones.

Verta priminti, kad kai kuriais atvejais nebus galima gauti reguliarių pajamų kas mėnesį. Kai kurios investavimo priemonės reikalauja ilgesnio laiko. Pavyzdžiui, jeigu investuosite asmenines lėšas į trečios pakopos pensijų fondus, tuomet reikės mokėti atitinkamus pinigų išsiėmimo mokesčius, o jie yra procentiniai. Tad, labai svarbu pasidomėti kas kiek laiko galėsite išsiimti pinigus.

Renkantis investavimo būdus, patariama visko nesudėti į vieną vietą. Tai reiškia, kad nedera visų pinigų investuoti į vieną sritį. Naudingiausia būtų tiesiog turimą kapitalą išskaidyti į kelias sritis. Toks metodas leidžia dar labiau apsisaugoti nuo didelės rizikos ir tokiu būdu pajamos gausis labiau reguliarios – jos mažiau sumažės esant kažkokiam nestabilumui, nes vieną nuostolį atpirks kitos investicijos pelnas.

Esminė priežastis, kodėl kai kurie praranda investuotus pinigus

Jau ilgą laiką jūsų atlyginimas niekaip nekyla ir jau praradote viltis, kad su darbdaviu pavyks kažką suderinti? Investuojant kad ir labai nedideles sumas, galima susikurti gana stabilų papildomų pajamų šalinį. Kas žino, geriausiu atveju, galite susikurti ir antrą atlyginimą, o tada jau liks tik pagalvoti ar nuolatinį darbą pasilikti ar tiesiog jį mesti. Tačiau, investavimas ne visiems klostosi sėkmingai. Kodėl kai kurie žmonės praranda nemažas pinigų sumas – apibendriname žemiau.

Šiais laikais daug žmonių domisi kaip būtų galima prisidurti papildomų pajamų prie esamo atlyginimo. Vieniems pavyks gauti kelias dešimtis eurų per mėnesį kiti gauna mažiau, o dar kiti – žymiai didesnes pinigų sumas. Viskas priklauso nuo turimo kapitalo investavimui bei laiko, kuris skiriamas domėjimuisi apie investavimo objektus bei sritis.

Lengviausia būdas netekti pinigų – investuoti ten, kur neturite jokios patirties ir žinių. Jeigu jūs investuosite pinigus, sakykime, į Bitcoin kriptovaliutą, tikėtina, kad prarasite nemažą dalį pajamų. Taip būna dėl to, kad investavimas į populiarias sritis pritraukia naujokų dėmesį o kaip žinia – naujokai investuoja aklai ir mažai kuo domėdamiesi. Tad, investuojant į bet kokią sritį, pirmiausia reikia ją ištirti. Labiausiai jus neraminti turėtų prisiimama rizika.

Tam tikros sritys yra be galo rizikingos. Kriptovaliutos yra iš tų sričių, kur rizika – aukščiausio lygio. Tai reiškia, kad investuojant pinigus į kriptovaliutas, galima labai lengvai sudeginti savo kapitalą arba galite labai lengvai uždirbti krūvas pinigų. Viskas priklauso nuo jūsų turimų žinių ir strategijos veiksmingumo.

Kaip bebūtų, yra daug paprastesnių ir saugesnių būdų padidinti turimą kapitalą. Paprastai šnekant, nemažai žmonių investuojant į obligacijas. Tai geras pasirinkimas, tačiau atminkite – grąža nėra didelė. Kitiems pavyksta užsidirbti investuojant į akcijas, valiutas, auksą ir t.t. Bet, kaip išsirinkti geriausią priemonę – jums atsakys tik tam tikri informaciniai šaltiniai.

Labai lengva pinigus prarasti tuomet, kai jie investuojami nepaisant perspėjimų iš institucijų ar žinomų ekspertų. Taip pat nesunku prarasti pinigus juos investuojant į nelegalias schemas, tokias kaip – prekybą piramidės principu. Tad, labai gerai pasidomėkite sritimi, į kurią žadate investuoti asmenines lėšas.

Šaltinis: https://investicijosirfinansai.lt

Pinigai ir finansai

apie verslą ir ekonomiką

Menu

Tag Archives: investicijos