Tag Archives: investavimas

Investicija į kokybę: būsto pasirinkimai Neries krantinėje

Neries krantinė Vilniuje vis sparčiau transformuojasi į prestižinį urbanizuotą kvartalą – čia įgyvendinami stambūs būsto projektai, kurių plėtotojai siekia suderinti aukščiausio lygio kokybę su patogumais, tinkamais tiek gyvenimui, tiek investicijai.

Straipsnio pradžioje aptarsime naujų butų kainų kontekstą, palyginsime su orientacine rinka – 5500 eurų/m², pristatysime pagrindinius projektų dalyvius, pateiksime nekilnojamojo turto (NT) agento mintis. Vėliau gilinsimės į problematiką, kam svarbu investuoti į kokybišką būstą, kodėl būtent Neries krantinė tampa patrauklia vieta, kokios alternatyvos rinkoje ir kodėl būsto kokybė čia gali tapti geriausiu sprendimu.

Orientacinė naujų butų kaina Neries krantinėje

Remiantis šiandieninėmis rinkos tendencijomis Vilniuje, orientacinė kaina – apie 5500 eurų už kvadratinį metrą naujos statybos butų Neries pakrantėje. Tai atitinka aukštesnį segmento vidurkį, lyginant su centrinių rajonų kainomis, tačiau šiek tiek mažesnė nei kai kurių mažesnių projektų, kur kainos kartais siekia 6000–7000 €/m² ar daugiau. Tokia kaina atspindi išskirtinę lokaciją – arti upės, žaliosios aplinkos, kartu geras susisiekimas, modernūs sprendimai ir prestižas.

Plėtotojai ir projektai

Neries krantinėje veikia keletas patyrusių plėtotojų, tarp jų ir bendrovės, įvykdžiusios ne vieną modernų daugiabučių kvartalą Vilniuje. Jie akcentuoja architektūrinį estetiškumą, ekologines medžiagas, energinio naudingumo sprendimus. Tokie projektai pasižymi ne tik estetiniu patrauklumu, bet ir funkcionalumu – erdvūs balkonai, panoraminiai langai, rekuperacija, A ar A+ klasės energinis naudingumas.

NT agento įžvalgos apie kainas ir paklausą

Paklausėme vieno iš NT agentūrų atstovų, dirbančio Vilniaus centre, kuris situaciją apibendrino taip:

„Nauji butai Neries krantinėje pastaraisiais metais traukia dėmesį, nes siūlo kokybę bei lokaciją arti centro ir gamtos. Pirkėjai dažnai pasirenka tokius objektus dėl ilgalaikio patogumo bei galimos vertės augimo. Kainų lygis apie 5500 €/m² – pagrįstas, jeigu atitinka pasiūlytos vertės kriterijus.“

Tokia pozicija atspindi subalansuotą požiūrį – pirkėjai linkę rinktis kokybiškus sprendimus, kurie atitinka ilgalaikio investavimo principus.

Kam aktualus kokybiško būsto pasirinkimas?

Kokybiškai nauji butai Neries krantinėje aktualūs:

  1. Jaunoms šeimoms, ieškančioms saugios aplinkos, šalia stoties, darželių, mokyklų.
  2. Verslo profesionalams, norintiems gyvenimo miesto ribose su greitu susisiekimu.
  3. Investuotojams, siekiantiems nuomos grąžos.
  4. Atsakingiems pirkėjams, kuriems svarbi tvarumo strategija: rekuperacinės vėdinimo sistemos, A klasės energetiniai sprendimai.

Problemų keliančios alternatyvos rinkoje

Rinkoje dar gausu senos statybos butų – dažnai pigesnių (2500–4000 €/m²), tačiau su prastesnės kokybės energetine izoliacija, mažesniais langais, pasenusiu išplanavimu. Tokie butai reikalauja papildomų investicijų į atnaujinimą.

Kita alternatyva – centriniai projektai, pavyzdžiui, Šnipiškėse ar Šeškinėje, kur kaina gali būti panaši, tačiau trūksta gamtinės aplinkos, viešosios infrastruktūros arba privatumo.

Geriausias sprendimas: kokybiškas būstas Neries krantinėje

Neries krantinės projektų stiprybė – derinys tarp modernios infrastruktūros, gamtos ir miesto traukos. Nauji butai Neries krantinėje pasižymi ilgalaike verte: mažsnės eksploatacinės išlaidos, aukštos kokybės technologiniai sprendimai, patrauklios viešosios erdvės. Tai kuria vertę tiek gyventojams, tiek investuotojams.

Kainos perspektyvos – kodėl verta mokėti 5500 €/m²

Nors kaina viršija senos statybos vidurkius, ji pateisina save:

  • Mažesnės eksploatacijos sąnaudos: A klasės būstai suvartoja 30–50 % mažiau šildymo energijos.
  • Nuomininkų paklausa: greita nuoma, stabili grąža.
  • Vertės išlaikymas: naujos statybos butų vertė per 5–10 metų gali augti 10–25 %.
  • Emocinė nauda: patogus gyvenimas šalia gamtos, ramybė, saugumas.

Kaimyninių šalių pavyzdžiai

Rygos, Talino, Varšuvos pakrančių projektai rodo, jog kokybiški būstai arti vandens ir miesto centro per 5 metus uždirbo apie 20 % vertės. Tai patvirtina, jog tokio tipo investicija – strategiška ir apskaičiuota.

Kokybiškas būstas Neries krantinėje – tai ne tik statyba, bet gyvybinga visumė: infrastruktūra, modernybė, tvarumas ir ilgalaikė vertė. Nors 5500 €/m² gali atrodyti aukšta suma, tai atitinka standartą, o jį pranoksta žaliųjų erdvių, infrastruktūros, kokybės ir eksploatacijos išlaidų santykis.

„Capitalica Asset Management“ steigia naują obligacijų fondą „Capitalica Debt Fund“

Investuotojams atsiveria papildomos investavimo galimybės – veiklą pradeda naujas SBA grupės investicijų valdymo bendrovės „Capitalica Asset Management“ investicinis fondas „Capitalica Debt Fund“. Tai – jau penktasis „Capitalica Asset Management“ valdomas fondas, kuris investuos į aukšto pelningumo Baltijos regiono ir kitų Europos šalių įmonių obligacijas. Leidimą steigti „Capitalica Debt Fund“ bendrovei 2024 m. sausio 9 d. suteikė Lietuvos bankas.

Naujasis ribotos trukmės (5+2 metų) fondas investuos į įmonių ne nuosavybės vertybinius popierius (obligacijas). Prioritetas bus teikiamas smulkioms ir vidutinėms įmonėms, turinčioms ribotą prieigą prie įprasto bankinio finansavimo. Fondas sieks 10 procentų vidutinės metinės grąžos bei planuoja iki 5 procentų dydžio periodinį lėšų paskirstymą investuotojams.

„Skolos fondo įkūrimas yra logiška „Capitalica Asset Management“ ilgametės veiklos tąsa. „Capitalica Debt Fund“ tapo penktuoju mūsų investiciniu fondu, taip plečiamės į naujus sektorius bei siūlysime savo investuotojams papildomas kapitalo įdarbinimo galimybes, drauge diversifikuosime veiklos riziką. Būsime viena stotelė, norint patekti į diversifikuotą obligacijų rinką ir taip galėsime suteikti investuotojams galimybę pasiekti labai selektyviai atrinktų obligacijų emisijas“, – sako „Capitalica Asset Management“ generalinis direktorius Mindaugas Liaudanskas.

Liaudanskas

Fondo valdymas – ekspertų rankose

Naujuoju „Capitalica Debt Fund“ obligacijų fondo valdytoju paskirtas patyręs skolos kapitalo rinkų ir įmonių finansavimo srities profesionalas Ignas Šablevičius, prisijungęs prie „Capitalica Asset Management“ komandos praėjusių metų lapkritį. Bankiniame sektoriuje bene 20 metų patirtį sukaupęs dabartinis „Capitalica Debt Fund“ valdytojas prieš tai ėjo banko „Luminor“ Skolos kapitalo rinkų skyriaus vadovo pareigas.

Šablevičius

Anot I. Šablevičiaus, investavimas į obligacijas ypatingai patrauklus investuotojams, kurie, kaip ir „Capitalica“, siekia kuo stabilesnės investicijų grąžos ir kuo mažesnės portfelio vertės kritimo rizikos: „Obligacijų portfelis leidžia prognozuoti investicijos pelningumą, gauti periodines pajamas, o emitento įsipareigojimas išpirkti obligacijas termino pabaigoje už nominalią vertę apriboja vertės kritimo riziką.“

„Dabartinė aukštų palūkanų aplinka lemia patrauklią obligacijų grąžą, todėl vis daugiau investuotojų domisi būtent šia turto klase. Vis dėlto, itin svarbu gebėti tinkamai suvaldyti kredito riziką – visada išliekančią galimybę, kad įmonė per numatytą terminą neišpirks išleistų obligacijų. Tai investuotojams gali padėti padaryti ekspertai, sudarantys „Capitalica Debt Fund“ fondo komandą“, – teigia I. Šablevičius.

Fondo privalumai

Anot I. Šablevičiaus, pagrindiniai naujojo fondo privalumai investuotojams – periodinis fondo lėšų paskirstymas, profesionalus investicijų atrinkimas ir rizikos valdymas bei portfelio diversifikacija.

„Siekiant užtikrinti kaip įmanoma didesnę diversifikaciją, investicijų portfelis bus skaidomas tiek geografiškai, tiek per įvairius sektorius. Planuojame didžiąją dalį fondo turto nukreipti į Baltijos šalių įmones bei apriboti investicijų į vieną ar kelias įmones, atskirą sektorių, dydį. Tipinis investicijos dydis turėtų būti 1-5 mln. eurų“, – teigia I. Šablevičius.

Kalbėdamas apie galimas rizikas, „Capitalica Debt Fund“ valdytojas pabrėžia: „Neįmanoma numatyti absoliučiai visų rizikos faktorių ir ateities aplinkybių. Todėl vien kokybiškos analizės nepakanka. Ypatingai svarbu investicijų portfelį suformuoti iš pakankamo skaičiaus skirtingų investicijų, kad viena potenciali nesėkmė nepadarytų ženklios žalos bendrai investicijų vertei.“

Siektinas fondo dydis jo veiklos periodu – iki 100 mln. eurų. Šis kapitalas bus surinktas pritraukiant privačių bei institucinių investuotojų lėšas ir jas investuojant į tikslines įmones.

Pasak I. Šablevičiaus, sprendimą  orientuotis į Baltijos regiono šalies įmones nulėmė „Capitalica Asset Management“ interesai rūpintis būtent šio regiono plėtra. Nauju fondu taip pat bus siekiama aplinkos ir socialinių ypatumų skatinimo: „Esame neabejingi aplinkai, kurioje veikiame, tad sieksime, kad didžiąją dalį fondo portfelio sudarytų įmonių, prisidedančių prie šiuo metu itin aktualių aplinkosaugos bei socialinių problemų sprendimų, obligacijos.“

Lietuvos kapitalo rinką augintų mūsų finansų žinios: kodėl ir kaip?

Photo by Pixabay on Pexels.com

Nedidelis mažmeninių investuotojų skaičius vietinėje rinkoje, mažas vertybinių popierių biržos likvidumas rodo, kad Lietuvos kapitalo rinka yra dar tik pradinėje vystymosi stadijoje. Pasak ekspertų, pagreičiui šioje srityje įgauti būtina šviesti visuomenę finansinio raštingumo klausimais ir spręsti reguliacines problemas, apsunkinančias bendrovių patekimą į vertybinių popierių biržą bei ribojančias galimybę finansų įstaigoms informuoti gyventojus investiciniais klausimais.

Šiuo metu Lietuvos bankuose laikomų indėlių suma sudaro apie 19 mlrd. eurų – tai gyventojų santaupos, kurios nėra įdarbinamos kapitalo rinkoje. Pasak ekspertų, viena iš priežasčių, kodėl gyventojai lėšų neinvestuoja, yra informacijos apie alternatyvias investavimo galimybes ir finansinio raštingumo stoka.

„Plona riba, kas Lietuvoje laikoma mažmeninių investuotojų informavimu, o kas rekomendacija, apsunkina klientų švietimą investiciniais klausimais. Dėl to finansų rinkos dalyviai vengia skirti didelį dėmesį plačiam gyventojų informavimui apie investicinius produktus, orientuojasi į profesionalius investuotojus, o tai nėra efektyvu – santaupų pandemijos metu sukaupė visi namų ūkiai ir jei jos nebus įdarbintos, ilgainiui dar labiau nuvertės dėl infliacijos“, – spalio 1 d. Vilniuje Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Europos Audito Rūmų ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) surengtoje konferencijoje „Kapitalo rinkų plėtra Baltijos šalyse“ kalbėjo LBA Finansų rinkų komiteto pirmininkas Vytautas Eidukaitis.

Kas svarbiau – pasiūla ar paklausa?

„Situacija vietinėje kapitalo rinkoje liūdna – „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių birža šiuo metu naudojasi apie 16 tūkstančių gyventojų, dar apie 40 tūkstančių asmenų lėšas nukreipia į sutelktinio finansavimo platformas. Sudėtingas investavimo platformų funkcionalumas, vartotojui draugiškos (angl. user-friendly) aplinkos neužtikrinimas lemia tai, kad didelė dalis žmonių tiesiog pasirenka naudotis nereguliuojamomis platformomis ir investuoja į užsienio rinkas, tuo tarpu Lietuva šias lėšas praranda”, – sakė Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.

Praėjusiais metais akcinė bendrovė „Ignitis grupė“ įgyvendino pirminį viešąjį akcijų siūlymą, kurio metu pritraukė apie 450 mln. eurų. Pasak bendrovės finansų direktoriaus Jono Rimavičiaus, sėkmingas vertybinių popierių išplatinimas rodo ne tik gerą bendrovės pasirengimą šiam procesui, bet ir tai, kad investicijų pasiūla rinkoje yra maža.

„Ignitis grupės“ pirminis viešas akcijų siūlymas buvo didžiausias Baltijos šalių istorijoje ir dukart didesnis nei visi iki šiol Lietuvoje vykę pirminiai akcijų siūlymai. Emisijos metu pritraukėme apie 7 tūkstančius mažmeninių investuotojų – didelis investuotojų susidomėjimas rodo, jog ne tik paklausa, bet ir pasiūla kapitalo rinkoje yra nepakankama. Kuo daugiau bendrovių įžengs į vertybinių popierių biržą Lietuvoje, tuo greičiau vystysis kapitalo rinka ir natūraliai išaugs mažmeninių investuotojų skaičius ir jų investavimo žinios“, – sakė J. Rimavičius.

Investicijų pritraukimui šiuo metu ruošiasi ir akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Iki 2030 metų bendrovė planuoja pritraukti apie 7 mlrd. eurų, pirminiame etape bus išleista 300 mln. eurų vertės obligacijų emisija.

„Rengdamiesi investicijų pritraukimui, nemažai diskutuojame apie mažmeninius investuotojus – ar bendrovei apsimoka lėšas pritraukinėti iš plačiosios auditorijos, kai žinome, jog Vilniaus biržoje šiuo metu nėra nei 20 tūkstančių investuotojų? Manau, kad papildomos skatinimo priemonės valstybės lygmeniu, pavyzdžiui, mokesčių lengvatos, galėtų padėti išspręsti šį klausimą. Lyderystė, aiški komunikacija ir švietimas turėtų būti raktas į kapitalo rinkos plėtrą ir vystymą“, – konferencijoje teigė AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Finansinis švietimas – nuo mokyklos suolo

„Jeigu reikėtų pasirinkti vieną dalyką, kurį turime įgyvendinti, kad kapitalo rinka įgautų pagreitį, tai neabejotinai būtų finansinis raštingumas. Finansų valdymo pagrindų turime mokyti mokyklose, nes investuoti lengviausia pradėti tuomet, kai dar nėra ką prarasti. Jei išmokysime jaunuolius investuoti nedidelėmis sumomis, įžengę į darbo rinką jie žymiai geriau supras pinigų vertę, jų panaudojimo galimybes ir įvairius investavimo produktus“, – įsitikinęs Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Ekspertai sutaria, kad, planuojant strateginius žingsnius, kaip vystyti kapitalo rinką, svarbu atsižvelgti į visų visuomenės grupių interesus – jaunimo ir vyresnių asmenų. Pasak V. Eidukaičio, apie 38 proc. Lietuvos gyventojų geba naudotis informacinėmis technologijomis, tačiau dažniausiai tai yra jaunesnio amžiaus žmonės. Tuo metu daugiau santaupų sukaupę yra vyresni gyventojai, kuriems priimti sprendimą dėl investicinių produktų –  kur kas sudėtingiau.

„Tūkstantmečio ir Z kartos atstovai yra labai imlūs naujovėms ir technologijoms, todėl jiems nesudėtinga susigaudyti skirtingose platformose, jie domisi finansų temomis ir, manau, ateityje galėtų aktyviai įsitraukti į vertybinių popierių biržą. Tuo metu vyresniems asmenims, kuriems trūksta žinių apie finansų valdymą, reikia daugiau alternatyvių investavimo priemonių, tokių kaip pensijų fondai, per kuriuos profesionalūs investicijų valdytojai lėšas nukreiptų į kapitalo rinką“, – teigė J. Govina.

Latvija įgyvendina planą

Patirtimi, su kokiais iššūkiais ir klausimais vystant kapitalo rinką susiduriama kaimyninėje Latvijoje, konferencijoje dalijosi šios šalies Finansų ir kapitalo rinkos komisijos pirmininkė Santa Purgailė.

„Latvijos ir Lietuvos situacija yra panaši – abi šalys susiduria su mažmeninių investuotojų stygiumi, mažu vertybinių popierių biržos likvidumu. Norėdami paspartinti Latvijos kapitalo rinkos plėtrą, parengėme 10 žingsnių programą, kurioje ir iškėlėme esminius tikslus – padidinti valstybės įsitraukimą, skatinant spartesnį kapitalo rinkos vystymą, plėsti galimybes bendrovėms prekiauti savo vertybiniais popieriais ir ieškoti būdų, kaip padidinti investuotojų aktyvumą“, – kalbėjo S. Purgailė.

Latvijos 10 žingsnių programoje numatytas aktyvesnis valstybės valdomų įmonių įsitraukimas į kapitalo rinką, priemonės, padėsiančios bendrovėms pasirengti akcijų ir obligacijų platinimui, reguliacinės kapitalo rinkos aplinkos auditas. Taip pat aktualizuojamas aktyvus valstybės vaidmuo šviečiant visuomenę finansinio raštingumo klausimais – tam parengtas septynerių metų planas.

„Luminor Investor“ apyvarta pirmąjį metų ketvirtį augo beveik perpus ir siekė 218 mln. eurų

Populiariausios akcijos: „Tesla“, „GameStop Corp.“ ir „Fuelcell Energy“

Investavimo platformos „Luminor Investor“ duomenys rodo, kad Baltijos šalių investuotojai pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė beveik du kartus daugiau sandorių ir investavo beveik pusantro karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikiančios platformos naudotojai daugiausiai pirko „Tesla“, „GameStop Corp.“ ir „Fuelcell Energy“ akcijas, o iš viso sudarė daugiau nei 22 tūkst. sandorių.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, kaip ir pernai, „Luminor“ klientai daugiausiai pirko JAV elektromobilių gamintojos „Tesla“ akcijų  – iš viso už daugiau nei 7 milijonus eurų. Per 2020-uosius metus į „Tesla“ „Luminor“ klientai iš viso investavo 21 milijoną eurų.

Į populiariausių akcijų trejetuką šiemet pateko ir JAV vaizdo žaidimų ir buitinės elektronikos prekybininkė „GameStop Corp.“ bei JAV energetikos bendrovė „Fuelcell Energy“. Į „GameStop Corp.“ akcijas „Luminor“ klientai investavo beveik 4,4 milijono eurų, į „Fuelcell Energy“ – 3,8 milijono eurų.

„Pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad susidomėjimas investavimu Baltijos šalyse ir toliau sparčiai auga. Platformos apyvarta siekė 218 milijonų eurų ir buvo 43 proc. didesnė nei tuo pačiu metu pernai. Populiariausių akcijų trejetuke ir toliau pirmauja „Tesla”, tačiau jame nebematome „Berkshire Hathaway Inc. B“ ir „Apple“ akcijų, kurios pernai užėmė antrą ir trečią vietą pagal prekybos apimtis. Tai, kad prieštaringai vertinamos „GameStop“ akcijos neliko be dėmesio, leidžia teigti, kad Baltijos šalių investuotojams avantiūrizmas ir rizika taip pat nesvetimi“, – pastebi banko „Luminor“ taupymo ir investavimo produktų vystymo skyriaus vadovas Baltijos šalims Rolandas Juteika.

Pagal sudarytų sandorių skaičių šių metų pirmąjį ketvirtį populiariausios buvo „Tesla“, „GameStop Corp.“, „Nokia Oyj“, „Apple Inc.“ ir „Nio Inc.“ akcijos. Iš viso sudaryta daugiau nei 22 tūkst. sandorių, beveik dvigubai daugiau nei pirmąjį 2020 metų ketvirtį, kuomet „Luminor Investor“ naudotojai sudarė apie 12 tūkst. sandorių.

2020 metais „Luminor Investor“ apyvarta siekė 626 milijonus eurų ir buvo 38 procentais didesnė nei bendra visų trijų Baltijos šalių akcijų biržos apyvarta, kuri siekė 453 milijonus eurų.

„Paprastai Baltijos šalių namų ūkiai investuoja 5 kartus mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis, tačiau tiek pernai, tiek pirmąjį šių metų ketvirtį „Luminor Investor“ klientų investicijų apimtys buvo didelės. Tam įtakos turėjo ir išplėstas platformos funkcionalumas – automatizuoti klientų identifikacijos ir pinigų pervedimo sprendimai. Daug investuojame į klientų patirties gerinimą, todėl platforma lengva naudotis ir patyrusiems, ir pradedantiems investuotojams“, – sako R. Juteika.

Sėkmingas investavimas visada reikalauja atitinkamo domėjimosi

Svetainė naudinga investuotojams, finansininkams bei žmonėms, siekiantiems pagerinti savo asmeninių finansų būklę

Norite tapti investuotoju, kuris kas mėnesį galėtų džiaugtis gaunamomis pajamomis? Tam pirmiausia reikia atitinkamo biudžeto. Jeigu norite iš tokių investicijų dar ir pragyventi, tuomet pinigų suma, kuri bus padedama investavimui, turės būti gana nemaža. Atminkite, kad tokiais atvejais, išlieka rizika pinigų netekti, sumažinti kapitalą ar patirti kitus nuostolius. Pradedantys investuotojai turi suprasti, kad investavimas gali būti ne tik pelningas, bet ir nuostolingas.

Tam, kad sėkmė jūsų neapleistų ir pajamas gautumėte reguliariai, turite rinktis sritis, kurios laikomos mažiausiai rizikingomis. Naivu tikėtis, kad pajamos bus garantuotos investuojant pinigus į tokius objektais ar sritis, apie kurias nieko neišmanoma. Tad, tai reiškia, kad investuojant pinigus bet kokiu atveju teks domėtis.

Tikrai nebūna taip, kad investuojantys pinigus paprasčiausiai niekuo nesidomi. Žinoma, būna tokių atvejų ir jie dažniausiai baigiasi pinigų netekimu. Sėkmingos investicijos atliekamos tik tuomet, kai išsiaiškinama viskas iki menkiausių smulkmenų. Sritis, kuri pasirenkama investavimui, turi būti nuodugniai išanalizuota. Tik tuomet bus aišku kokį rizikos lygį prisiima investuotojas.

Kaip bebūtų, jeigu norėtumėte investuoti asmeninius pinigus į tokias sritis, kur per metus būtų galima uždirbti vos kelis procentus, tuomet daug galvoti nėra reikalo. Tiesiog tuomet naudingiausia būtų kreiptis į bankus, o šie jau galės pasiūlyti obligacijas, akcijas bei kitas investavimo priemones.

Verta priminti, kad kai kuriais atvejais nebus galima gauti reguliarių pajamų kas mėnesį. Kai kurios investavimo priemonės reikalauja ilgesnio laiko. Pavyzdžiui, jeigu investuosite asmenines lėšas į trečios pakopos pensijų fondus, tuomet reikės mokėti atitinkamus pinigų išsiėmimo mokesčius, o jie yra procentiniai. Tad, labai svarbu pasidomėti kas kiek laiko galėsite išsiimti pinigus.

Renkantis investavimo būdus, patariama visko nesudėti į vieną vietą. Tai reiškia, kad nedera visų pinigų investuoti į vieną sritį. Naudingiausia būtų tiesiog turimą kapitalą išskaidyti į kelias sritis. Toks metodas leidžia dar labiau apsisaugoti nuo didelės rizikos ir tokiu būdu pajamos gausis labiau reguliarios – jos mažiau sumažės esant kažkokiam nestabilumui, nes vieną nuostolį atpirks kitos investicijos pelnas.