Tag Archives: bankininkystė

Kaip pigiau pervesti pinigus iš užsienio į Lietuvą?

Vis daugiau lietuvių dirba ar gyvena užsienyje, todėl pinigų pervedimai į Lietuvą yra kasdienybė. Tačiau pervedant lėšas per bankus ar tarptautines platformas dažnai tenka sumokėti nemažus mokesčius bei susidurti su nepalankiais valiutų kursais. Tad natūralu kyla klausimas – kaip pigiau ir saugiau pervesti pinigus artimiesiems?

Kas lemia pinigų pervedimo kainą?

  1. Valiutos kursas. Tai vienas svarbiausių veiksnių. Pavyzdžiui, dirbant Lenkijoje, reikia stebėti, koks yra zloto kursas, nes net kelių centų skirtumas gali turėti didelę reikšmę, ypač siunčiant didesnes sumas.
  2. Paslaugų mokesčiai. Bankai ir tarptautinės perlaidų sistemos dažnai ima papildomą mokestį už pavedimą, kuris gali būti tiek fiksuotas, tiek procentinis.
  3. Pervedimo greitis. Kartais pigesnis pervedimo būdas užtrunka ilgiau, o skubus pavedimas kainuoja brangiau.
  4. Pervedimo būdas. Grynieji, kortelės ar elektroninės sąskaitos turi skirtingas sąlygas ir kainodarą.

Populiariausi pinigų siuntimo būdai

1. Bankų paslaugos

Tradicinis būdas – pinigų pervedimai per bankus. Nors tai patikima, tačiau dažnai brangiau nei naudojantis kitomis alternatyvomis, nes pridedami valiutų konvertavimo mokesčiai ir tarptautinio pavedimo įkainiai.

2. Tarptautinės perlaidų sistemos

„Western Union“, „MoneyGram“ ir panašios sistemos leidžia greitai siųsti pinigus, tačiau jų mokesčiai paprastai yra aukšti, ypač siunčiant mažesnes sumas.

3. Elektroninės platformos ir fintech sprendimai

„Revolut“, „Wise“ ar kitos skaitmeninės platformos siūlo pigesnius pervedimus ir artimesnius rinkos kursams. Tai vienas iš populiariausių variantų tarp emigrantų, norinčių sutaupyti.

4. Valiutos keityklos ir tarpininkai

Kai kuriais atvejais pigiau išsiųsti pinigus galima per patikimas valiutų keityklas, kurios taiko konkurencingus kursus ir mažesnius mokesčius nei bankai.

Praktiniai pavyzdžiai

  • Jei dirbate Lenkijoje, stebėkite zloto kursą – kartais vos kelių dienų laukimas gali reikšti keliasdešimt eurų skirtumą galutinėje sumoje.
  • Jei gyvenate Norvegijoje, svarbu sekti, kaip kinta norvegijos krona. Šios valiutos svyravimai dažni, todėl teisingas laikas valiutos keitimui gali padėti sutaupyti nemažai pinigų.

Patarimai, kaip pigiau pervesti pinigus

  1. Lyginkite valiutų kursus skirtingose platformose. Net nedidelis skirtumas kursuose gali suteikti papildomos naudos.
  2. Naudokite elektronines platformas. Jos dažnai taiko artimesnius rinkos kursams ir mažesnius mokesčius.
  3. Pervedimus planuokite iš anksto. Neatidėkite paskutinei minutei – valiutų kursai gali pasikeisti Jums nepalankiai.
  4. Pasitikrinkite galutinę sumą prieš atlikdami pavedimą. Naudinga naudotis valiutų skaičiuoklėmis.
  5. Rinkitės patikimus tarpininkus. Venkite neoficialių pervedimų, nes tai rizikinga.

Išvados

Pigiau pervesti pinigus iš užsienio į Lietuvą galima, jei aktyviai sekate valiutų kursus, lyginate skirtingų paslaugų teikėjų pasiūlymus ir naudojatės moderniais finansiniais sprendimais. Stebėdami tokias valiutas kaip zloto kursas ar norvegijos krona, galite pasirinkti palankiausią momentą pinigų pervedimui ir taip sutaupyti.

Žalias ar rudas: bankai turės atskleisti savo paskolų portfelio tvarumą

Nuo kitų metų pradžios Europos Sąjungoje (ES) įsigalioja bendra finansų įstaigoms nustatyta tvarumo taksonomija, turėsianti įtakos ne tik bankams, bet ir jų klientams. Kadri Vunder, „Luminor“ banko tvarumo vadovė, sako, kad taksonomija padės suklasifikuoti ir įvertinti bankų paskolų portfelius pagal tvarumo kriterijus, o tai leis orientuotis apsisprendžiant dėl kredito įstaigų finansavimo strategijų.

„Paprastai tariant, taksonomija aiškiai parodys, kuri paskola yra žalia, o kuri – ne“, – sako K. Vunder.

ES taksonomija kredito įstaigoms suteikia aiškių kriterijų rinkinį, kuris padės įsivertinti savo paskolų portfelio struktūrą ir atsižvelgti į tvarumo reikalavimus išduodant naujas paskolas.

Baziniai kriterijai, kuriais remiantis vertinamas siekiantis finansavimo, yra trys: pirma, verslas svariai prisideda prie vieno ar kelių aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo; antra, jis nedaro reikšmingos žalos nė vienam iš aplinkosauginių tikslų; trečia, yra valdomas taikant bent minimalius aplinkosauginius saugiklius ir atitinka techninius reikalavimus.  

„Iš esmės, tai gana aiškiai apibrėžta sistema, kuri leidžia įvertinti, ar kliento ekonominė veikla yra tvari, ar ne. Jau dabar aprašyti maždaug šimto skirtingų veiklų kriterijai. Kai kuriose srityse vertinimo rodiklių kiekis siekia 500 ar net tūkstantį. Be to, labai svarbu įsivertinti visas konkretaus verslo veiklas. Pavyzdžiui, jei įmonė kreipiasi paskolos veiklai, kuri atitinka tvarumo kriterijus, tačiau tuo pat metu ji užsiima ir kita veikla, kuri tokių kriterijų neatitinka, laikoma, kad įmonė tvarumo kriterijų neatitinka“, – kalbėjo „Luminor“ tvarumo vadovė.

Taksonomija pagrįsta 6 aplinkosauginiais kriterijais, nustatytais remiantis veikiančiais klimato kaitos susitarimais ir įsipareigojimais: 1) klimato kaitos poveikio mažinimo; 2) prisitaikymo prie klimato kaitos; 3) tvaraus vandens ir vandenynų naudojimo; 4) perėjimo prie žiedinės ekonomikos; 5) taršos prevencijos ir kontrolės; 6) įvairovės ir ekosistemų išsaugojimo ir kontrolės.

Taksonomija paveiks visas finansines ir ekonomines veiklas

Taksonomijos taisyklės numato, kad verslo subjektai turi pradėti teikti ataskaitas, kuriose bus nurodyta, pavyzdžiui, kiek tvarios yra jų valdomų fondų ir pensijų fondų investavimo strategijos. Finansinių produktų tvarumo vertinimas turės būti atliktas pagal kiekvienai veiklai Europos Komisijos patvirtintą techninių vertinimo kriterijų rinkinį.  

Suprantama, kad gana griežti rėmai, į kuriuos spraudžiami verslai, bus postūmis rinktis tvaresnį verslo modelį ir lygintis su kitais. Reikalavimai neturėtų kelti rūpesčių aktyvioms ir aplinkosaugai daug dėmesio skiriančioms bendrovėms, atvirkščiai – jos įgaus tam tikrų pranašumų.

Ką tai reiškia verslui?  

Kriterijai, kuriais bankai vadovausis vertindami verslo tvarumą, skirsis priklausomai nuo veiklos pobūdžio ir paskolos tikslo. „Pavyzdžiui, bankas gali paprašyti bendrovės tvarumo, socialinės atsakomybės ir valdysenos ataskaitų, atliekų tvarkymo nuostatų ar poveikio aplinkai analizės. Taip pat reikalaujama, kad bankai tikrintų klientų atitiktį aplinkosaugos bei tvarumo reikalavimams, taigi, prašysime energijos efektyvumo vertinimo ar anglies dvideginio emisijų vertinimo ataskaitų“, – aiškino K. Vunder.

Ji pridūrė, kad taksonomijos kūrimas ir tobulinimas dar nėra užbaigtas. Metų pabaigoje tikimasi vadinamosios „rudosios taksonomijos“ – kriterijų rinkinio aplinką teršiančioms kompanijoms vertinti.

Be to, turėtų pasirodyti ir socialinė taksonomija. „Palaipsniui šios taisyklės turės būti perkeliamos į atskirų šalių norminius aktus. Taip ES tikisi iki 2050 metų pasiekti nusimatytus klimato neutralumo tikslus“, – konstatavo „Luminor“ tvarumo vadovė.   

Apie „Luminor“

„Luminor“ yra trečias pagal dydį finansinių paslaugų teikėjas Baltijos šalių bankininkystės rinkoje. 2300 „Luminor“ darbuotojų aptarnauja 870 000 klientų. Aptarnaujame individualių asmenų, šeimų ir verslo finansinius poreikius. Esame tokie pat, kaip ir rinkos, kuriose veikiame – jaunatviški, dinamiški ir nuolat žvelgiantys į ateitį.

Žalieji finansai – Lietuvos ateitis: anot ekspertų, naudai įvertinti prireiks laiko

Rinktis kuo pigesnį indų ploviklį ar brangesnį, bet palankesnį aplinkai? Teirautis būsimo darbdavio, kokiais būdais įmonė užtikrina palankiausią žaliavų tiekimą, ar domėtis vien savo darbo funkcijomis ir sąlygomis? Važiuoti į darbą dviračiu ar automobiliu – ir, beje, gal jį jau pirkti elektrinį? Anot finansų sektoriaus ekspertų, tvarūs pasirinkimai turi tapti kiekvieno iš mūsų asmeninės darbotvarkės dalimi. Tuomet galima tikėtis sklandaus žaliųjų finansų – tvaraus finansavimo ir finansų paslaugų sistemos, kuri atitinka Europos žaliojo kurso reikalavimus, – įgyvendinimo valstybės ir kontinento mastu.

Apie tai šiandien diskutuota Lietuvos bankų asociacijos (LBA) surengtoje nuotolinėje konferencijoje „Žalieji finansai: nuo strategijos prie praktikos“, kurioje įžvalgomis ir praktine patirtimi dalijosi per 10 finansų sektoriaus ekspertų – institucijų bei verslo įmonių vadovų, ekonomistų, nevyriausybinių organizacijų atstovų.

Europos žaliasis kursas jau įgauna konkrečių strateginių tikslų, kreditavimo kriterijų bei finansų produktų pavidalą, o pats pokytis savo reikšme prilyginamas pramonės revoliucijai. Todėl, anot praktikų, itin svarbu užtikrinti ne tik visų visuomenės grupių įtraukimą į šį vyksmą, bet ir vartotojų švietimą tvarumo ir klimato kaitos klausimais.

Nauda – neiškart

Anot konferencijos iniciatorės, LBA prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, renginį paskatinusi europinės darbotvarkės dalis – Europos žaliasis kursas – yra istorinės reikšmės ambicija. „Įsipareigojimas tapti pirmuoju klimatui neutraliu kontinentu reiškia daugybę iššūkių mums visiems, – akcentavo ekonomistė. – Koks tikrasis jo mastas, visa apimtimi patirsime bent po kelerių metų. Žaliasis kursas atsilieps valstybių politikai, verslo kreditavimo kriterijams, mūsų kasdieniams vartojimo įpročiams įvairiose kasdienėse srityse, netgi dabartinių mokinių profesijos pasirinkimui ir darbo rinkos perspektyvoms.“

Konferencijos dalyvius pasveikinęs Europos investicijų banko prezidentas dr. Werner Hoyer akcentavo, kad perėjimas prie nulinės emisijos, jo deramai nesuvaldžius, gali sukelti poliarizacijos ir visuomenės nelygybės rizikų. „Pokyčiai privalo nuo pat pradžių būti integruoti, užtikrinant visuomenės sanglaudą bei solidarumą viso proceso metu. Tam reikia aktyvaus palaikymo ir paramos, sudarant žmonėms sąlygas pasinaudoti naujovių atveriamomis galimybėmis bei valdant lūkesčius“, – teigė jis.

Padės ir Europos Sąjunga

Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę, konferencijoje teigė, kad ilguoju laikotarpiu žalioji pertvarka neabejotinai duos daug naudos Lietuvos ir ES ekonomikai. Tačiau pirmiausia jai prireiks didelių investicijų bei visų rinkos dalyvių, valdžios institucijų iniciatyvos ir pasitikėjimo šia ES kryptimi.

„Europos Komisija yra pasirengusi padėti šalims suteikti finansinių galimybių paspartinti žaliąją pertvarką ir įgyvendinti aplinkai draugiškesnę energetikos, transporto ir kitų sektorių reformą. Gegužės 14 dieną Lietuva oficialiai pateikė savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą Europos Komisijai, kuriame numatytos reformos ir investicijos, kurių bendra vertė yra apie 2 mlrd. EUR investicijų. Apie 37 proc. šių lėšų bus skirta būtent žaliosioms reformoms įgyvendinti“, – sakė V. Sinkevičius.

Tačiau vien tik ekonomikos reformomis Žaliasis kursas neapsiribos. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus akcentavo, kad klimato kaitos mažinimo procesas apims ir technologinius pokyčius, ir socialinių normų transformaciją, net reputacinius aspektus.

Finansų sektorius – pokyčio dalis

Konferencijoje dalyvavę Lietuvos finansų sektoriaus įmonių atstovai buvo vieningi – ekonomikos žalinimo procesas jau yra įsibėgėjęs ir dabar svarbu keliauti drauge su šia banga, ypač ryškiai stebima versle.

„Bankai užims vieną pagrindinių rolių ekonomikos transformacijos kelionėje ir šis procesas jau yra prasidėjęs. Be to, kad bankai žalumo link perskirstys savo kapitalą, jie taip pat atliks svarbų pagalbininkų vaidmenį konsultuodami verslą, dalindamiesi patirtimi. Tvarūs ir aplinkai draugiški verslai ateityje turės labai didelį konkurencinį pranašumą”, – tvirtino Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko valdybos narė, SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė ir paskirtoji SEB banko vadovė.

Pastaruoju metu tampa vis labiau aišku, kad verslo žalinimo banga pakilo į tokį lygį, jog galime arba plaukti su ja, arba būti šios bangos nublokšti, mano „Nasdaq“ viceprezidentė Europos rinkai Arminta Saladžienė. „Instituciniai ir jaunesnės kartos mažmeniniai investuotojai vis aktyviau domisi tvariomis investicijomis ir jos pamažu taps standartu. Klimato kaita bus vertinama kaip investicinė rizika, o investuotojams bus svarbu ne tik kokią grąžą jie uždirbs, bet ir kokį poveikį aplinkai turės jų investicijos“, – konferencijoje akcentavo ekspertė.

Sparčiai besivystančio finansų sektoriaus kasdienybėje jau galima rasti analogijų šiuo metu stebimam žalinimo procesui. „Neabejoju, kad palaipsniui visi rinkos dalyviai turės atitikti tam tikrus žalumo kriterijus. Galime šį procesą palyginti su pinigų plovimo prevencijos srities vystymusi, – teigė Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius. – Šiuo metu tiek verslas, tiek fiziniai asmenys jau yra praktiškai susidūrę su pinigų plovimo prevencijos procesais. Vyraujantis supratimas, kam ir kodėl reikalinga, pavyzdžiui, kliento pažinimo anketa, yra daug didesnis negu prieš kelerius metus, kai ši sritis tik formavosi.“

Tai – pirmoji tokia LBA konferencija ir asociacijos inicijuoto šviečiamojo projekto „Žaliasis mėnuo“ dalis. Birželį LBA taip pat rengia pokalbių ciklą su finansinio raštingumo bei verslumo ekspertais ir moksleiviais apie tvarias jauno verslo idėjas.

Lietuvos verslo atsparumas lėtėjimui: reikia stiprinti imunitetą

grafikas

„Creditinfo Lietuva“ ir Lietuvos bankų asociacijos atlikta verslo sektorių analizė parodė, kad krizės pamokos išmoktos

Naujausi Lietuvoje veikiančių įmonių finansiniai rodikliai rodo, kad verslas pasirengęs galimam ekonomikos sulėtėjimui, tačiau kai kuriems sektoriams reikia nuosekliau valdyti riziką ir pasirūpinti finansine sveikata.  „Creditinfo Lietuva“ specialistams nerimą kelia kai kuriems sektoriams būdingas investicijų stygius ir nenoras konsoliduotis. Tuo tarpu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vertinimu, siekiant tvaraus augimo, įmonėms vis svarbesnis tampa rizikų valdymas ir atsakingas skolinimasis.

Vertinant įmonių atsparumą iššūkiams, svarbūs tokie rodikliai, kaip įsipareigojimų lygis, verslo partnerių įvairovė, įmonių finansų jautrumas pokyčiams.

„Įprasta kalbėti apie smulkaus verslo svarbą užimtumui ir savo galimybių realizavimui – tikriausiai visa tai tiesa. Tačiau mūsų specialistų atlikta analizė rodo, kad labiausiai fragmentuoti ir dideliu skaičiumi smulkių žaidėjų išsiskiriantys verslo segmentai, deja, bus labiausiai pažeidžiami lėtėjant ekonomikos augimui. Finansinė drausmė ir konsolidacija galėtų padėti stiprinti tokio verslo imunitetą, tačiau tam gali prireikti ir papildomų paskatų iš valstybės“, – sakė  „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius Linas Čereška.

Anot Manto Zalatoriaus, LBA prezidento, verslo finansinė sveikata tiesiogiai atsispindi bankų paskolų portfelyje.

„Šiandien finansinis šalies įmonių paveikslas yra pakankamai geras. Bankai yra ir bus pagalba atsakingai dirbančiam verslui – vien nuo 2018 m. iki 2019 m. spalio pasirašyta kreditavimo sutarčių už daugiau kaip 4 mlrd. eurų. Verslo finansavimas nuosekliai auga: fiksuojamas nežymus paskolų augimas, sparčiau auga lizingo portfelis bei skolinimasis vertybiniais popieriais“, – teigė asociacijos vadovas.

M. Zalatoriaus teigimu, dauguma  besikreipiančių paskolos įmonių – 66% – finansavimą gauna. Tačiau daugėja įmonių, kurioms vis sunkiau papildomai pasiskolinti dėl išorinių rizikų: besitraukiančių eksporto rinkų bei neapibrėžtumo nuotaikų pasaulio prekyboje.

„Atlikus analizę, susirūpinimą kelia neatnaujintas mažesnių logistikos bendrovių transporto priemonių parkas, smulkėjančios statybų sektoriaus įmonės bei  viešojo maitinimo įmonių silpna finansinė būklė“, – sakė Rasa Ruseckaitė, „Creditinfo Lietuvos“ kredito rizikos vertinimo vadovė.

Bene rizikingiausia Lietuvoje – viešojo maitinimo sritis. R. Ruseckaitės teigimu, kas trečia restoranų veikla užsiimanti įmonė yra aukštos bankroto rizikos, pusės sektoriaus įmonių finansinė būklė yra silpna arba ribinė. Tad apie tvarumą kol kas kalbėti būtų per anksti.

Tuo metu transporto sektorius gerai išmoko praėjusios krizės pamokas: tipinės įmonės nuosavybės rodiklis pagerėjo nuo 20% 2008 m. iki 45% pernai.

„Tai rodo, kad įmonės turi sukaupusios nemažai nuosavų resursų, vadinasi – daug labiau pasiruošusios galimiems iššūkiams ir rinkos pokyčiams“, – sakė R. Ruseckaitė. Kita vertus, per dešimtmetį Lietuvos transporto verslo sektorius struktūriškai menkai tepasikeitė – jame vis dar dominuoja nedidelės, mažiau nei 5 vilkikus turinčios, įmonės.

Statybų sektoriaus finansinė analizė atskleidė ne tik išaugusią nuosavų lėšų dalį versle, bet ir geresnį likvidumą, stabilesnį pelningumą. Vis dėlto nerimą ir čia kelia sektoriaus struktūra, tik šiuo atveju – gerokai pasikeitusi: per dešimtmetį nuo 43% iki 52% ūgtelėjo smulkių, daugiausia 4 darbuotojus, turinčių įmonių dalis. Tokios įmonės, pastebi R. Ruseckaitė, ekonomikos sulėtėjimo atveju yra labiausiai pažeidžiamos.

LBA analizės vadovo Viliaus Tamkvaičio teigimu, verslo finansavimo portfelis nuo 2015-ųjų auga vidutiniškai po 10% kasmet. Keičiasi verslo finansavimo šaltiniai: prieš keletą metų išimtinai dominavusį bankinį verslo kreditavimą papildė finansavimas finansų rinkose.

„Mūsų tyrimai rodo, kad finansavimo galimybių verslui vertinimą neretai nulemia ne reali patirtis, o išankstinis nusistatymas. Tačiau finansavimo proceso pagrindas – banko ir kliento bendradarbiavimas. Į šį santykį patartume žvelgti kaip į atsakomybę bei pasitikėjimu grįstos partnerystės kūrimą – skirti pakankamai laiko ir dėmesio paraiškos rengimui, aktyviai konsultuotis bei apgalvoti visus argumentus“, – akcentavo V. Tamkvaitis.