Lietuvoje šildymo sezonas tebėra vienas svarbiausių buitinių iššūkių, o pasirinkimas tarp kieto kuro katilų ir granulinių katilų išlieka aktualus daugeliui namų ūkių, ypač regionuose. Nors technologijos nuolat tobulėja, daugelis gyventojų vis dar renkasi tradicinius šildymo sprendimus dėl kainos ar įpročių. Tad kiek kainuoja kieto kuro katilai, kiek jie tarnauja ir kuo skiriasi nuo granulių katilų?

Kainos svyruoja nuo 700 iki 3000 eurų

Vidutinė kieto kuro katilo kaina Lietuvoje 2025 metais svyruoja nuo 700 iki 3000 eurų, priklausomai nuo gamintojo, galios ir automatizacijos lygio. Paprastesni modeliai, skirti kūrenimui malkomis ar anglimis, kainuoja mažiau, tačiau juos reikia dažnai prižiūrėti. Tuo metu pažangesni modeliai su ilgesnio degimo funkcija ar oro tiekimo automatika gali kainuoti ir virš 2500 eurų.

„Šiandien galime pastebėti, kad kieto kuro katilai vis dar populiarūs tarp individualių namų savininkų, tačiau jų paklausa po truputį mažėja dėl aplinkosauginių reikalavimų ir darbo sąnaudų,“ teigia Jonas, katilų montuotojas.

Tuo tarpu granuliniai katilai, kurie dažnai laikomi patogesniu ir modernesniu sprendimu, kainuoja brangiau – jų kaina prasideda nuo 2500 eurų ir gali siekti 6000 eurų ar daugiau. Ši investicija dažnai atsiperka dėl didesnio efektyvumo ir mažesnės priežiūros.

Tarnavimo trukmė – 10–20 metų

Tiek kieto kuro, tiek granuliniai katilai, tinkamai prižiūrimi, gali tarnauti 10–20 metų. Svarbus veiksnys – kuro kokybė, reguliarus valymas bei tinkama katilo eksploatacija. Kieto kuro katilai dažniau susiduria su suodžių kaupimusi ir korozija, jei kūrenama prastomis malkomis arba neužtikrinamas tinkamas oro srautas.

„Gyventojai dažnai pamiršta, kad net ir pigus kieto kuro katilas reikalauja nuolatinės priežiūros. Tačiau jei laikomasi gamintojo nurodymų, jų tarnavimo laikas tikrai gali būti ilgas,“ sako Rūta, vienos įmonės, prekiaujančios katilais, atstovė.

Privalumai ir trūkumai: ar verta rinktis kieto kuro katilą?

Kieto kuro katilai pasižymi mažesne įsigijimo kaina, galimybe naudoti įvairų kurą (malkas, anglį, briketus) ir nepriklausomybe nuo elektros (paprastesni modeliai). Tai aktualu atokiose vietovėse, kur elektros tiekimas ne visuomet patikimas.

Tačiau pagrindiniai trūkumai – rankinis kūrenimas, dažnas valymas, suodžių problema ir mažesnis efektyvumas lyginant su granulėmis. Be to, kieto kuro deginimas išskiria daugiau kietųjų dalelių, kas neigiamai veikia aplinką.

Granuliniai katilai pasižymi aukštu efektyvumu (iki 90–95 %), automatiniu darbo režimu, patogumu naudotojui ir mažesniu poveikiu aplinkai. Tačiau jie brangesni, reikalauja elektros energijos ir specifinio kuro – medžio granulių, kurios kartais būna brangesnės arba sunkiau prieinamos.

Sprendimas tarp kieto kuro katilo ir granulinių katilų turėtų būti priimamas įvertinus ne tik pirminę kainą, bet ir eksploatacijos išlaidas, patogumą bei ekologinius aspektus. Kieto kuro katilai išlieka prieinamas pasirinkimas, tačiau jų populiarumą ilgainiui gali mažinti vis griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai ir didėjantis gyventojų dėmesys patogumui.